Šį ketvirtadienį trijuose sostinės kino teatruose prasideda vienuoliktoji Lenkų kino savaitė.

Kol Lietuvos ir Lenkijos politikai kantriai grumiasi tarptautinių santykių frontuose, Lenkijos kultūros institutas Vilniuje kviečia atidėti tarpusavio nesusipratimus ir susipažinti su naujais kaimynų kinematografininkų kūriniais. Juk geriau pažinus vieniems kitus, gal ir konfliktų priežastys nebeatrodys tokios neįveikiamos.
Festivalio programoje – keturiolika pastaraisiais metais Lenkijoje sukurtų filmų. Dauguma jų sėkmingai dalyvavo pernykščiame Gdynės kino festivalyje, tačiau yra ir keletas ankstesnių, ir vos šįmet didžiuosius ekranus išvydusių juostų.

Kančia ir atpirkėjai

Kaip prisipažino Lenkų kino savaitės rengėjai, ketinta į Vilnių pakviesti žymųjį Lechą J.Majewskį – festivalio atidarymo filmo “Malūnas ir kryžius” režisierių. Tačiau jis tuo metu viešės JAV vykstančiame kino festivalyje, taigi negalės pasirodyti mūsų kino mėgėjams. Beje, filmo “Malūnas ir kryžius” premjera pernai irgi įvyko JAV, Sundance kino festivalyje. Vėliau Gdynės kino festivalyje juosta buvo apdovanota Specialiuoju žiuri prizu, o metų pabaigoje Torunėje – pripažinta geriausiu lenkišku metų filmu.
“Malūnas ir kryžius” – tai bandymas šiuolaikiška kino kalba interpretuoti flamandų dailininko Peterio Bruegelio paveikslą “Kelias į Kalvariją”. Naudojant naujausias technologijas, juostoje atgyja keliolika iš šimtų paveiksle įamžintų žmonių. Žiūrovai tarsi laiko mašina perkeliami į jame pavaizduotą XVI amžiaus Flandriją, išgyvenančią politinę ir religinę ispanų priespaudą. Filmo personažų vargai supinami visaapimančios Kristaus kančios motyvu. Filmo kūrėjai stengėsi perteikti ne tik breigeliškos tapybos spalvas, bet ir pedantiškai paisė autentiškų laikotarpio detalių. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė pasaulinio kino žvaigždės Rutgeris Haueris, Michaelas Yorkas ir Charlotte Rampling.
Šiuolaikinių menininkų dramas kino ekrane dėlioja režisierius Maciejus Slesickis filme “Trys minutės. 21:57″. Sėkmės išlepintas dailininkas tampa nusikaltimo auka ir lieka paralyžiuotas. Alkoholizmui pasidavęs kino režisierius pagaliau sutinka savo gyvenimo moterį, bet ši kraunasi lagaminus seniai lauktai doktorantūrai JAV. Juos ir kitus filmo veikėjus nuo lemtingo lūžio tegali išgelbėti stebuklas. Ir dar viena aliuzija į atpirkimą: štai kokį vilties ištroškusį pasaulį mums perduoda žemiškąją kelionę baigiantis ganytojas popiežius Jonas Paulius II.

Žvilgsnis atgalios

Lenkai niekada neslėpė pagarbos savai istorijai. Ir šįkart galėsime žiūrėti net kelis filmus, perkeliančius, tiesa, į vyresnės kartos dar neblogai prisimenamus laikus. Antonio Krauze’s juostoje “Juodasis ketvirtadienis. Janekas Višnevskis krito” rekonstruojama 1970 m. gruodžio 17-oji Gdynėje, kai ginkluoti kariuomenės ir milicijos daliniai žiauriai numalšino uosto darbininkų demonstracijas, protestuojančias prieš kylančias maisto kainas. Žuvo 18 žmonių, keli šimtai buvo sužeisti. Tačiau pagrindiniu veikėju kūrėjai pasirenka kuklų uosto darbininką Brunoną Drywą, kurį atsitiktinė kulka pakerta pakeliui į darbą.
Iš panašaus laikotarpio – ir režisieriaus Jano Kidawos-Błońskio tikrais įvykiais paremta istorija “Roželė”. Gdynės kino festivalyje ji pelnė pagrindinį prizą – “Auksinį liūtą”, taip pat buvo įvertinta Tarptautiniame Maskvos, San Francisko ir kituose kino festivaliuose. Saugumas ieško intelektualo, kurio tekstus skelbia “Laisvoji Europa”. Įtarimą kelia žinomas rašytojas, neabejingas moterų kerams. Saugumo karininkas šią užduotį patiki savo meilužei, kuri tampa informatore Rožele ir užmezga pažintį su įtariamuoju. Bet suplanuota pažintis baigiasi vedybomis, o Roželė toliau lyg niekur nieko raito išsamias ataskaitas saugumui apie vyro darbą ir jo aplinką.

Blogio genezės

Debiutinis Paweło Salos filmas “Katinų Motina Teresė” irgi apeliuoja į tikrą atsitikimą: dviejų brolių įvykdytą motinos nužudimą. Kūrėjai mėgina atsekti, kaip ir kada normalioje šeimoje augusių berniukų širdyse išsikerojo blogis. Nuolat pervargusi, bet dosnios širdies motina ir Irako karo misijose užsibuvęs tėvas jiems skyrė mažokai dėmesio. Atpažįstame iš pirmo žvilgsnio banalias ir nereikšmingas buitines situacijas, žvilgsnius ir apsižodžiavimus, kurie pamažu nuodija gyvenimą ir baigiasi galingu blogio triumfu.
O štai Łukaszas Barczykas juostoje “Italiani” žongliruoja tiek veiksmo vieta, tiek laiku. “Hamleto” siužeto aistros ir šmėklos perkėliamos į karo metu Mussolini valdomą Italiją. Įdomu, jog Hamletą vaidina lietuviams neblogai pažįstamas lenkų režisierius Krzysztofas Warlikowskis, ne kartą viešėjęs mūsų teatro festivaliuose. Tai – jo kaip kino aktoriaus debiutas. Pretenzingame kino kūrinyje susipynė demonstratyvus teatrališkumas, perversiškas grožis, psichoanalitinės potekstės ir košmariški sapnai.