Vasaris yra pagrindinis kino apdovanojimų teikimo mėnuo. Gildijos ir asociacijos pagaliau skelbs geriausius, Didžiosios Britanijos meno akademija išdalys BAFTA premijas, Berlyno kino festivalis paleis lokius, o paskutinio sekmadienio naktį prie televizorių prikaustys “Oskarų” ceremonija. Šaunu, kad bent trys į medalius pretenduojantys filmai pačiu tinkamiausiu laiku atrado vietą Lietuvos repertuaruose, kuriuos tradiciškai šturmuos stiprus rusiškos komercijos desantas, trys praleistinos romantinės komedijos, net du Nicolai Cage’ai skirtingais apdarais, kukliai maištaujanti lietuviška premjera ir vienas milžiniškai tuščias erdvinis reginys mažiems vaikams.

Apie tėvus ir mirtį

Vasarį visu tempu dar suksis apdovanojimų favoritai “Juodoji gulbė” (12 BAFTA nominacijų) ir “Karaliaus kalba” (14 BAFTA nominacijų). Ta pati smalsių ir mąslaus kino mėgėjų draugija domėsis meksikiečio Alejandro Gonzalezo Inarritu drama “Biutiful”, kuri taip pat gavo kvietimą į BAFTA puotą ir prasimušė tarp “Oskarų” pusfinalininkų. Platinimo bendrovė “ACME filmai” pasielgė teisingai, palikdama originalų pavadinimą, nes neįmanoma rasti vieno lietuviško žodžio tiksliam vertimui.

Tai nėra pats geriausias “Babelio”, “21 gramo”, “Meilės kalės” režisieriaus filmas, kaip teigiama reklamoje. Bet jis tikrai ambicingiausias, jautriausias, lyriškiausias ir ne mažiau prasmingas už kitus. Svarbu žinoti, kad “Biutiful” skleidžia slogias ir liūdnas nuotaikas, provokuoja susimąstyti apie tėvų ir vaikų ryšius, nagrinėja žmonių moralines savybes, šokiruoja tragiškais nutikimais, atskleidžia neturistinės Barselonos užkampius, sugeba nemoralizuoti ir neteisti personažų už netobulus poelgius, drąsiai kalba apie mirtį, nebijo pravirkdyti.

A.G.Inarritu sąmoningai pasirinko brangiai kainuojantį metodą ir nufilmavo visas scenas chronologine tvarka, kad aktoriai jaustų emocijų raidą ir efektyviau perteiktų sunkius išbandymus. Javieras Bardemas fenomenaliai atliko režisieriaus užduotis ir sukūrė neabejotinai geriausią vaidmenį savo karjeroje.

Nepagydomai sergantis tėvą jaučia artėjančios mirties alsavimą, trokšta per likusias 75 dienas pasirūpinti geresne vaikų ateitimi ir prieš išeidamas sutvarkyti svarbiausius reikalus. Pamatyti bent vieną kartą verta, bet nesitikėkite lengvo filmo ir džiaugsmingų atsakymų, o pasirenkite narplioti skirtingas interpretacijas.

Nežinia, kaip lietuviai sutiks

Finansiškai sėkmingiausias Joelio ir Ethano Coenų kūrinys “Tikras išbandymas” taps tikru išbandymu Lietuvai. Mes nesame pratę žiūrėti vesternų ir pagauti klasikinio žanro įmantrybių, tad užgrobtos 120 mln. JAV dolerių pajamos Amerikos prerijose, prisiminimai apie filmą tuo pačiu pavadinimu su legendiniu Johnu Wayne’u, nuostabūs kritikų atsiliepimai ir “Oskarų” nominacijos neturės didelės įtakos. Autentiškais akcentais bendraujantis ir subtilia koeniška ironija pokštaujantis filmas bus priklausomas nuo lietuviško vertimo, paaiškinimų tikslumo ir subtilaus humoro perteikimo, nes dauguma dialogų nurašyti nuo Charleso Portiso knygos puslapių ir vartoja senamadiškus žodžius.

Boksas taip pat negalėtų pasigirti paklausa mūsų šalyje. Nors Sylvesterio Stallone’s “Rokio” serialas dar neišblėso iš atminties, o “Įsiutusio buliaus” gerbėjai nepavargsta pakartotinai stebėti Roberto de Niro benefiso ringe, Rono Howardo biografinė drama “Pakilęs iš pelenų” ir Clinto Eastwoodo graudžioji “Mergina, verta milijono” sudomino ne daugiau kaip 9 tūkst. žiūrovų. Jeigu Davido O.Russello gyvenimiškais faktais išmuštruota drama “Kovotojas” parduotų panašų kiekį bilietų, tai tituluotume ją absoliučia nugalėtoja.

Nenuspėjamų, tikroviškų ir nuoširdžių emocijų kupinas filmas gali pasiūlyti kur kas daugiau nei bokso smūgius. Už ringo ribų pulsuoja spalvingos biografijos šeimos drama, kai dėl pergalės svarbiausiame mūšyje perspektyviam sportininkui tenka spręsti sunkias dilemas, įvertinti artimiausių žmonių brukamas tiesas, pasikliauti nauja meile, nesugriauti santykių su kenksmingai rūpestinga mama.

Riteris Nicolas prieš medžiotoją Nicolą

Mūsų platintojai neleidžia pailsėti nuo atsibodusio Nicolo Cage’o, kuris jau senokai prarado uoslę geriems pasiūlymams ir filmuojasi, kur tik papuola. Visai nenuostabu, kad fantastinis istorinis siaubo trileris “Juodosios raganos metai” liko subadytas prastais žiūrovų atsiliepimais ir pagerino blogiausių recenzijų rekordą. Režisierius Dominicas Sena sumaišė raganų medžioklę iš visų įmanomų žanrų ir kompiuterinių žaidimų, nupiešė vizualinių efektų paveikslą su animuotais monstrais, demonais, vilkais, varnomis ir nekreipė dėmesio į elementarias logikos klaidas. Blogiausia, kad pigiai kainavęs (40 mln. JAV dolerių) niekalas susigrąžins investicijas po viešnagės aplink pasaulį ir DVD pardavimo, o peruką užsimaukšlinęs ir XIV amžiaus riterį suvaidinęs N.Cage’as vėl gaus pasiūlymą.

Negana to, vasarį Lietuvos kino teatruose bus rodomas ir antras filmas su N.Cage’u – “Piktas vairuotojas 3D”. Du kartus per mėnesį stebėti honorarus atidirbinėjantį vienodą N.Cage’ą jau prilygtų kančiai, tad būtų protingiausia pasirinkti vieną filmą.

Rusiškos komercijos virusas

Kiekgi galima? Daug žadėję ir skambiai nuvylę “Comedy Club” juokdariai su ankstesniais dviem “Labai rusiškais filmais” prarado daug gerbėjų. Neskoningi, purvini, gašlūs, nejuokingi tualetiniai pokštai labiau priminė “Paties baisiausio filmo” nešvankybes nei rusiško kino parodijas. Stipriai sukritikuoti vyrukai vis dėlto ryžosi įrodyti, kad galbūt trečias kartas nemeluoja. Apgaulingai smagūs įvadiniai anonsai vėl ragina suteikti šansą “Labai rusiškam filmui 3D” ir Gariko Charlamovo šutvei reabilituoti save. Tiesmukiškai nuspėjamo filmo idėja begėdiškai nukopijuota nuo Lietuvoje nerodytos Michelio Gondry komedijos “Malonėkite atsukti” apie netikėtai dingusių garsiausių kūrinių perfilmavimą.

Nepalyginti gražesnes komercines perspektyvas spinduliuoja darbščiausio rusų prodiuserio Timuro Bekmambetovo romantinė komedija nesuprantamu lietuvišku pavadinimu “Vykrutasai”. Meilės ir vestuvių trikampis buvo braižomas ilgiau, nei planuota, dėl nenumatytų perfilmavimų teko pavėlinti premjerą tris mėnesius. Belieka tikėtis, kad patobulinimai nepakenkė žaismingai komedijai apie gražią nuotaką, aplinkybių įkaitu tapusį jos sužadėtinį iš provincijos ir per daug pasitikintį savimi buvusį meilužį.

Valentino dienos meniu

Didelių stebuklų neverta tikėtis ir iš ilsėtis neskubančio senuko Woody Alleno. Užsispyrėlis kepa po naują filmą kiekvienais metais ir pats jau nepastebi, kad kopijuoja save. Minimaliai juokingoje ir tuščiai kalbančioje komedijoje “Kai sutiksi aukštą tamsiaplaukį” tikrai sutiksite gausybę pamėgtų įžymybių. Naomi Watts, Antonio Banderasas, Freida Pinto, Anthony Hopkinsas, Gemma Jones, Joshas Brolinas duos apčiuopiamos naudos bilietų pardavimui, bet iki “Viki Kristinos Barselonos” lygio netraukiančiam filmui bus sunku išsilaikyti po premjerinio savaitgalio atsiliepimų. Mat W.Allenas sau įprastu stiliumi vėl pasakoja daug kartų regėtas anekdotines istorijas apie paklydimus jausmuose, nukrypimus į kairę, neišsipildžiusias viltis ir begalinį norą siekti šlovės kitų žmonių pastangomis.

Po katastrofiškai nesėkmingo starto JAV kino teatruose į Lietuvą atvykstanti romantinė dramedija apie nelaimingų žmonių santykius “Iš kur tu žinai?” bus tik laikina žaidėja rinkoje ir nieko ypatingo nenuveiks. Vos 30 mln. JAV dolerių per vargus sukrapštęs filmas kainavo net 120 mln. dolerių. TV serialo “Simpsonai” sumanytojas prirašė daug ironiškų pokalbių ir sugalvojo šmaikščias meilės išbandymų situacijas, tačiau klaidingai parinkti aktoriai netinka šiems personažams, vaidina neįtikinamai, be jokio entuziazmo ir galiausiai nuvilia. Todėl žiūrėti kiekvieną minutę darosi vis nuobodžiau.

Romantinė sekso komedija “Be įsipareigojimų” yra dar vienas pavyzdys, kad patys geriausi aktoriai mėgsta pailsėti ir atidirbti honorarą, kokio jiems niekas nepasiūlys už rimtą vaidmenį. Komedijos veterano Ivano Reitmano humoristinėse pinklėse įkliuvusi “Auksinio gaublio” laureatė ir ryškiausia pretendentė į “Oskarus” Natalie Portman atrodo kardinaliai kitaip nei “Juodojoje gulbėje”. Darreno Aronofsky psichologinį šokių trilerį privaloma pamatyti visiems, bet Valentindienio iškilmėms tinkamą komediją galima ramiai praleisti. Šis filmas sudėliotas pagal nutiražuotą formulę ir jame nėra jokių paslapčių.

Didelis ir tuščias

Negaiškite laiko ir nuotykių fantazijai “Guliverio kelionės”, jeigu jums daugiau nei 13 metų. Dar labiau venkite nevykusios vaikiškos pramogos, jeigu kada nors skaitėte Jonathano Swifto romaną apie milžino nuotykius Liliputijoje arba vaikystėje matėte TV filmą. Talentingi scenaristai Nicholas Stolleris ir Joe Stillmanas pasityčiojo iš literatūros šedevro ir pasiskolino tik pagrindinę idėją, kurią aprengė kvailais amerikietiškais pokštais ir gašliais triukais (spėkite, kaip Guliveris užgesins gaisrą liliputų karališkuosiuose rūmuose). Šiuolaikinės “Guliverio kelionės” modernizavosi į “King Kongą” ir “Transformerius”, nes režisieriui Robui Lettermanui nerūpėjo knygoje išryškinta airių rašytojo socialinė ir politinė kritika.