Rugsėjo 26 d. sulauksime svarbiausios lietuviško kino naujienos „Lošėjas“ oficialios premjeros. Filmas apie greitosios pagalbos stoties darbuotoją, įsukusį lošimą iš pacientų mirties, susižėrė šešias „Sidabrines gerves“, tapo pirmu lietuvių filmu, patekusiu į prestižinį San Sebastiano festivalį, Varšuvos kino festivalyje pelnė specialųjį žiuri prizą, o autorinio kino festivalyje „Europa apie Europą“ – net du apdovanojimus. Apie „Lošėją“ kalbamės su režisieriumi Ignu Jonynu.

VEIDAS: Kaip priėjote prie tokios temos?

I.J: Priklausau savo patirtimi turtingai kartai, kuri mokyklą baigė sovietmečiu, o studijuoti pradėjo jau esant kapitalizmui. Dviejų santvarkų sandūroje ryškėjo žmogaus prigimties dvilypumas, gaivališkas bandymas prisitaikyti ir moralinių vertybių perkainojimas. Ekonominės krizės akivaizdoje moralinio pasirinkimo klausimas tapo kaip niekada aktualus. Pajutau, kad dabar puikus metas reziumuoti. Nesinorėjo moralizuoti. Atvirkščiai, norėjosi provokuoti. Su scenarijaus bendraautoriumi Kristupu Saboliumi ieškojome ribinių situacijų. Taip atsirado greitosios pagalbos aplinka ir lošimas iš mirties.

VEIDAS: Ar tikėjotės, kad „Lošėjas“ bus taip puikai priimtas?

I.J.: Apie prizus negalvojau, norėjau padaryti įdomų filmą. Tarptautiniuose vandenyse iš tikrųjų sėkmingai „paplaukiojome“. Buvome pirmieji iš Baltijos šalių, pakliuvusių į San Sebastiano festivalį. Daug įspūdžių parsivežėme iš Maroko, kur „Lošėją“ vertino pasaulinių įžymybių žiuri, vadovaujama Martino Scorsese’s. „Kino pavasaryje“ priėmė šiltai, bet, neslėpsiu, prieš premjerą platesnei Lietuvos auditorijai šiek tiek jaudindamasis laukiu reakcijų.

VEIDAS: Kokie kiti planai?

I.J.: Ką tik su K.Saboliumi baigėme rašyti naują scenarijų apie aklą šokėją. Tai bus trileris manipuliacijos tema. Tikiuosi, kitų metų vasarą pradėsime filmuoti.