Vos 0,2 proc. Europos BVP sudaranti bankrutuojanti Kipro sala kelia grėsmę viso žemyno finansams ir yra vadinama europietiškuoju “Lehman Brothers”.

Praėjusį ketvirtadienį Kipro bankai po dviejų savaičių “priverstinių atostogų” vėl pradėjo veikti. Tiesa, toli gražu ne taip kaip anksčiau. Dabar prie bankų ir bankomatų driekiasi didžiulės žmonių eilės, o gatvėse nesiliauja protestai. Gyventojai pyksta ir nerimauja, bijodami nebeatgauti savo santaupų. Jų neguodžia pažadai, kad grąžinti bus visi indėliai, neviršijantys 100 tūkst. eurų, mat neaišku, nei kada taip nutiks, nei iš kokių lėšų. Kol kas gyventojai iš savo sąskaitų negali pasiimti daugiau nei 300 eurų per dieną. Draudžiami netgi tokie anksčiau nesuvokiami dalykai, kaip išvykti iš salos su daugiau nei 1000 eurų grynaisiais. Be to, saloje draudžiama gryninti čekius.
Tai – tiesioginiai Kipro bankų krizės padariniai paprastiems šalies gyventojams. Bet tai toli gražu ne viskas, kas pasikeitė Kipro bankų sektoriuje.
Pavyzdžiui, Kipro parlamentarai pakluso Europos centrinio banko, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Komisijos reikalavimams restruktūrizuoti šalies bankus ir sukurti nacionalinį solidarumo fondą. Pagal restruktūrizavimo planą Kipro bankai bus išskaidyti į vadinamuosius geruosius ir bloguosius. Na, o kuriant solidarumo fondą bus nacionalizuoti kai kurie pensijų fondai ir kitas valstybės turtas, kad šalis galėtų pardavinėti obligacijas.
Pagal ES Kiprui pateiktas ultimatyvias sąlygas 20 proc. bus apkarpytas svarbiausias krizės kaltininkas – didžiausias Kipro bankas “Laiki”, o dar 4 proc. mokesčių našta guls ant kitų bankų. Dėl to didžiausio Kipro banko “Laiki” indėliams, viršijantiems 100 tūkst. eurų, bus taikomas vienkartinis 20 proc. mokestis, o 4 proc. bus reikalaujama už didesnius nei 100 tūkst. eurų indėlius kituose šalies bankuose.
Analitikų vertinimu, tokių griežtų ultimatumų ES dar nebuvo pateikusi nė vienai Bendrijos valstybei – pirmą kartą ES pareigūnai netgi atvirai prabilo apie šalies bankrotą ir priverstinį pasitraukimą iš euro zonos.
Tad kaip atsitiko, kad sala, ilgai vadinta finansiniu rojumi, dabar išgyvena baisiausią Europoje finansų katastrofą?

Primena finansų piramidę
Kipras jau nuo 1990-ųjų buvo vadinamas Europos finansų rojumi. Bankų sektorius kartais ūgtelėdavo po 100 proc. per metus, kol galiausiai ėmė septynis aštuonis kartus viršyti visą Kipro BVP.
Jau ne vienus metus vis pasigirsdavo vertinimų, kad Kipro bankai auga lyg ant mielių, o toks spartus šio sektoriaus didėjimas labai primena liūdnai pagarsėjusias finansų piramides. Taip kalbėti išties buvo pagrindo, nes salos bankuose laikomi indėliai nebūdavo apmokestinami. Be to, čia buvo labai lengva sąskaitą tiek atidaryti, tiek uždaryti. Visa tai lyg muses traukė visokio plauko turtuolius, o į Kipro bankų sąskaitas plūstantys pinigai skatino juos šiuos pinigus “įdarbinti”. Deja, šie pinigai daugiausia buvo skirti tuo metu klestinčios Graikijos obligacijoms, tad Graikijoje “sudegė” apie 2,3 mlrd. eurų “Laiki” banko investuotų lėšų.
Beje, lėšos Kipre taip pat atsirasdavo pačiais įvairiausiais būdais, ir nors jos plūdo iš viso pasaulio, bet daugiausia – iš Rusijos. Manoma, kad rusai Kipro bankuose iš viso laikė 31 mlrd. JAV dolerių. Pavyzdžiui, „Moody’s Investors Service“ skaičiavimais, vien Rusijos bankai Kipro bankuose turėjo apie 12 mlrd. dolerių.
Analitikas Dennisas Gartmanas įsitikinęs, kad Kipras buvo ir pagrindinė visų Rusijos oligarchų kryptis ieškant idealios vietos savo pinigams laikyti. “Be to, jie buvo nepaprastai įtakingi, o Kipro bankai – visiškai nuo jų priklausomi. Štai kodėl prieš pat Kipro bankų uždarymą iš sąskaitų išgaravo keli milijardai rusams priklausančių eurų ir dolerių. Manau, nutekindami informaciją apie gresiantį krachą, Kipro bankininkai gelbėjo ne tik savo svarbiausių klientų pinigus, bet ir savo pačių gyvybę”, – mano D.Gartmanas.
“Iš tiesų Kipras buvo asmeninė rusų Šveicarija. Legalios ir nelegalios rusų santaupos plūdo į Kiprą ištisus du dešimtmečius”, – pabrėžia analitikas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-14-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.