Kirgizijoje sekmadienį vyksta istoriniai išplėstų galių parlamento rinkimai, kurie, kaip tikisi vyriausybė, taps naujos demokratinės eros šalyje pradžia.

Šie rinkimai vyksta po šiemet Kirgiziją sukrėtusių didelių politinių neramumų ir tarpetninio smurto šalies pietuose.

Prieš balsavimą šioje Centrinės Azijos šalyje buvo sugriežtintos saugumo priemonės, siekiant užkirsti kelią galimiems smurto proveržiams.

Kirgizijos prezidentė Roza Otunbajeva, perėmusi valdžią po to, kai balandį per visuotinį sukilimą buvo nušalintas ankstesnis lyderis Kurmanbekas Bakijevas, pažadėjo, kad parlamento rinkimai šalyje, kurioje prieš kelis mėnesius siautėjo smurtas, bus ramūs ir be ekscesų.

Atidavusi savo balsą R.Otunbajeva išreiškė viltį, kad naujasis parlamentas sugebės suformuoti vyriausybę, nors manoma, kad į parlamentą ateis šešios partijos, iš kurių tikriausiai nei viena netaps aiškia nugalėtoja.

“Šiandien esu rami ir manau, kad rinkimai vyks normaliai, be ekscesų, nes į juos investuota daug išteklių”, – prezidentė sakė žurnalistams.

“Ši diena – istorinė Kirgizijos Respublikai. Žmonės rinksis savo likimą, savo ateitį”, – pabrėžė R.Otumbajeva.

Ji nesureikšmino nuogąstavimų, kad po šių rinkimų parlamente, vadinamame Žogorku Kenešu (Aukščiausiąja Taryba), susiformuos chaotiškas partijų margumynas.

“Manau, kad naujajam Kirgizijos parlamentui pavyks suformuoti vyriausybę jeigu ne pirmu, tai antru mėginimu”, – sakė šalies vadovė.

Balsavimas strategiškai svarbioje Kirgizijoje, vienintelėje pasaulio šalyje, kur veikia ir Rusijos, ir Jungtinių Valstijų karinės bazės, rengiamas pagal naują konstituciją. Joje numatyta valdžios sistema smarkiai skiriasi nuo prezidentinio valdymo, kuris yra daugumoje regiono šalių.

Tačiau Maskva ir kai kurie apžvalgininkai įspėjo, jog tai neprotingas žingsnis ir gali atsinaujinti tarpetniniai neramumai, kurie įsiplieskė po K.Bakijevo nušalinimo.

Eidamas atiduoti savo balso į pietiniame Ošo mieste veikiančiame žemės ūkio institute įsikūrusią rinkimų apylinkę, 49 metų istorijos mokytojas Ermekas Suleimanovas sakė, jog šis balsavimas taps įsimintinu posūkiu jų šalies kelyje.

“Jeigu anksčiau balsavimas tebūdavo formalumas, dabar sužinosime, kokių vadovų pageidauja žmonės”, – pabrėžė jis.

Visų akys nukreiptos į pietinius miestus Ošą ir Džalal Abadą, kur birželį per audringus susirėmimus tarp etninių kirgizų ir uzbekų bendruomenių žuvo per 400 žmonių, daugiausiai uzbekų, o apie 400 tūkst. buvo priversti palikti namus.

Žogorku Kenešu iš viso yra 120 vietų. Šalyje balso teisę turi apie 2,8 mln. žmonių iš maždaug penkių milijonų gyventojų.

Rinkimų apylinkės atsidarė 2 val. Grinvičo (5 val. Lietuvos) laiku, o balsavimas baigsis po 12 valandų. Preliminarių rezultatų tikimasi sulaukti pirmadienį.

Iš 29-ių rinkimuose dalyvaujančių partijų į parlamentą turėtų patekti mažiausiai šešios pagrindinės politinės jėgos. Manoma, kad nė vienai jų nepavyks užsitikrinti aiškios daugumos, todėl po rinkimų veikiausiai lauks ilgos derybos dėl koalicijos suformavimo.

Viešosios nuomonės apklausos leidžia prognozuoti, kad sekmadienį daugiausiai balsų surinks dvi prezidentę R.Otunbajevą remiančios centro kairiosios pakraipos partijos – socialistų partija “Ata-Meken” (Tėvų žemė) ir Kirgizijos socialdemokratų partija. Tačiau naujajame parlamente nė viena jų neturės daugumos, rodo apklausų duomenys.

Kad atmosfera šalyje yra labai įtempta, patvirtina ir prognozuojamas sėkmingas nacionalistinės pakraipos partijos “Ata-Žurt” (Tėvynė) pasirodymas rinkimuose. Šiai partijai vadovauja buvęs ministras Kamčybekas Tašijevas, kuris įspėjo gyventojų mažumą sudarančias etnines bendruomenes nesiekti lygių teisių su etniniais kirgizais.

Nauja politinė sistema šalyje tik formuojasi, o viešosios nuomonės apklausų duomenys gana prieštaringi, todėl rinkimų baigtis vis dar atrodo gana miglota.

Staigmenų gali pateikti partija “Ar-Namys” (Orumas), kuriai vadovauja buvęs Kirgizijos vyriausybės vadovas Feliksas Kulovas. Praėjusį mėnesį Kremliuje su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu susitikęs ekspremjeras laikomas Maskvos favoritu.

“Kuo daugiau partijų pateks į parlamentą, tuo bus geriau. Žinoma, padėtis bus chaotiška, bet geriau ten negu gatvėse”, – anksčiau šiais metais yra sakiusi R.Otunbajeva.

R.Otunbajeva ir jos laikinoji vyriausybė griežtai atmetė raginimus atidėti palamento rinkimus, nors tarptautiniai ir vidaus stebėtojai ne kartą įspėjo, kad politikai kursto etninę įtampą siekdami politinės naudos.

Sprendimą paversti Kirgiziją parlamentine respublika, kuriam buvo pritarta birželį vykusiame referendume, lydėjo virtinė įspėjimų iš Rusijos, kurios parlamentas, kaip ir daugumoje Centrinės Azijos šalių, tik nuolankiai tvirtina iš viršaus “nuleistus” įstatymus.

“Rusijai ir, manyčiau, Kirgizijai taip pat, parlamentinė demokratija – tai katastrofa”, – rugsėjį sakė prezidentas D.Medvedevas.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525