Seimas patvirtino planuojamas iki 2013 metų nacionalinio biudžeto pajamas ir išlaidas.

Už Seimo nutarimo projektą balsavo 71 Seimo narys, prieš – 37, o susilaikė 13 parlamentarų.

Numatoma, kad 2011 metais biudžeto pajamos pajamos sieks 26,830 mlrd. litų (su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama) – 100 mln. litų mažiau, negu planuota anksčiau, nes Seimas sumažino akcizą alkoholiui.

2012 metais planuojama gauti 28,171 mlrd. litų, o 2013 metų – 27,994 mlrd. litų pajamų.

Nacionalinio biudžeto išlaidos (su ES ir kita tarptautine finansine parama ir įskaitant dotacijas ir kompensacijas savivaldybių biudžetams) 2011 metais numatytos 29,39 mlrd. litų, 2012 metais – 27,735 mlrd. litų ir 2013 metais – 27,760 mlrd. litų.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Kitų metų biudžetą valdančioji dauguma palaimino 9 balsų persvara. Biudžetą sutartinai parėmė visos valdančiosios frakcijos.

Prie jų prisidėjo ir du mišriosios Seimo narių grupės atstovai – buvusi „prisikėlėlė” Asta Baukutė ir buvęs liberalcentristas Žilvinas Šilgalis. Tuo tarpu valstiečiai liaudininkai, priešingai nei tikėtasi, susilaikė arba balsavo „prieš”. Tokie rezultatai nebuvo netikėti. Dar išvakarėse politikai vieningai tikino, kad nepatvirtinti biudžeto niekas nenori.

Rizikos ir nežinomybės vengė ne tik opozicija, bet ir visi maištininkai valdančiojoje koalicijoje.

Parlamentarai, nepaisydami premjero ir prezidentės Dalios Grybauskaitės nurodymų, kaip kasmet biudžeto projektui buvo pateikę šūsnį pageidavimų.

Vyriausybė pritarė tik keliems siūlymams, kurie buvo oficialiai įrašyti į biudžetą.

Dauguma jų autorių – valdančiųjų atstovai.

Antai Vyriausybė pritarė Liberalų sąjūdžio vadovo klaipėdiečio Eligijaus Masiulio ir kitų jo partijos narių pasiūlymui skirti papildomus 200 tūkstančių litų Klaipėdos sportinių šokių ansambliui.

Toks palankumas valdantiesiems sukėlė opozicijos bruzdesį. Bet valdžia galėjo pasiteisinti, kad buvo atmesta daugybė ir jos atstovų siūlymų.

Pavyzdžiui, į stalčių nukeliavo visas paketas siūlymų puoselėti lietuvių kalbą ir lietuvybę Vilniaus krašte bei Baltarusijoje, kuriuos pateikė konservatorius Gintaras Songaila.

Taip pat atmesti Seimo narių siūlymai biudžeto pinigų skirti pokario partizanų atminimui įamžinti, Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejui.

Kol vienas po kito buvo atmetami siūlymai, salėje netilo šurmulys. Jis ypač sustiprėjo apsižodžiavus konservatoriams su mišrioje Seimo narių grupėje esančiu Andriumi Šedžiumi.

Po to, kai A.Šedžius audringai gynė dar vieną pasiūlymą skirti papildomų pinigų mokykloms rekonstruoti, konservatorius Kęstutis Masiulis neišlaikė: „Kolegos, aš noriu pasakyti, kad kai kuriems Seimo nariams susidėjus su moksleiviais padidėjo jautrumas mokyklų klausimams.”

Prieš galutinį balsavimą kalbėję politikai liko ištikimi sau. Valdantieji teigė, kad biudžetas yra realistinis ir atspindi ekonomikos atsigavimą, o opozicija tvirtino, jog jis – netgi antikonstitucinis.

Palaiminus biudžetą valdantieji ėmė ploti A.Kubiliui. Be sveikinimų neliko ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė – jai ranką pabučiavo liberalas Kęstutis Glaveckas.

Tuo tarpu A.Kubilius tradiciškai įkando opozicijai – pašaipiai išreiškė viltį, jog nuo šiol ji pritars visiems valdžios sprendimams. 16,89 mlrd. – tiek, be Europos Sąjungos lėšų, turėtų sudaryti planuojamos kitų metų valstybės biudžeto pajamos. 19,45 mlrd. – tiek turėtų siekti biudžeto išlaidos. 2,5 mlrd. – toks turėtų būti kitų metų valstybės biudžeto deficitas.“

„Respublika“ praneša:

„Seimas vakar patvirtino kitų metų biudžetą. Pasikeitė tik skaičiai, rodantys, kad valstybės skola toliau augs, o žmonėms gyvenimas negerės. Pats biudžeto tvirtinimas vyko kaip ir kasmet – netrūko šantažo, grasinimų bei “komplimentų” vieni kitiems. Nuspręsta, kad 2011-aisiais visos numatytos valstybės pajamos kartu su savivaldybės biudžetais bei ES parama sieks 26,83 mlrd. litų, arba 5 proc. daugiau nei šiemet, o išleisti planuojama 29,39 mlrd. litų (700 mln. daugiau negu šiemet), tad deficitas sieks 2,56 mlrd. litų. Labiausiai valstybės kišenę tuštins valstybės skolos atidavimas bei palūkanos – tam prireiks beveik 2 mlrd. litų, taip pat 1,92 mlrd. litų įmoka į ES biudžetą. Dar beveik 6 mlrd. litų planuojama skolintis išlaidoms padengti.

Iš mokesčių 2011 metais ketinama surinkti 15 mlrd. litų – 1,4 mlrd. litų turėtų sudaryti pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, 1,1 mlrd. litų – iš pelno mokesčio, 8 mlrd. 259 mln. litų – iš pridėtinės vertės mokesčio, o akcizai turėtų duoti apie 3,5 mlrd. litų pajamų.

Tiesa, kaip ir kasmet, svarstant biudžetą netrūko šantažo. Opozicijos pastangomis sumažinus alkoholio akcizą Vyriausybė pareiškė, kad prarasime apie 100 mln. litų.

“Galiu apgailestauti, kad opozicija padarė meškos paslaugą palaikydama akcizų mažinimą, ir tai kainuos biudžeto, taip pat socialinių išlaidų peržiūrėjimą vasarą”, – pagąsdino seimūnas Rimantas Dagys.

Visgi politologai bei ekonomistai jau anksčiau yra užsiminę, kad biudžetą vasarą teks keisti ne dėl ko kito, o dėl nerealių planų iš šešėlinės ekonomikos ištraukti 1 mlrd. litų. Mat kaip tai padaryti, Vyriausybė nuspręs tik kitąmet. Planų valdžios atstovai neišsižadėjo ir vakar.

Svarstydami biudžetą kai kurie Seimo nariai vadino jį tragišku, tačiau palaikė, nes nieko geresnio premjero A.Kubiliaus Vyriausybė jau pateikti ir nesugebėtų. Tuo tarpu pats A.Kubilius teigė, kad į patvirtintą valstybės biudžetą, kuris esą yra “taupus, kuklus ir pokrizinis”, galima “žiūrėti su santūriu optimizmu”.

“Galima sakyti, kad finansine prasme dar sunkmečio biudžetas, bet jis visų pirma skirtas kiekvienam žmogui, ne valstybės tarnybai, ne biurokratams, ne kam nors, o kiekvienam. Finansų sistemos stabilumas labiausiai yra reikalingas kiekvienam žmogui ir ypač tam, kuris gauna mažesnes pajamas”, – sakė A.Kubilius, kurio rezidencijos Turniškėse nesibaigiančiam remontui ir kitiems metams atseikėta krūva pinigų.

Tačiau Seimas nesiryžo stabdyti Valdovų rūmų tolesnių statybų, skiriant jiems 16 mln. litų, kol Seimas ir kitos institucijos išsiaiškins, kur leisti ir bus leidžiami pinigai. Ne pačios geriausios žinios ir pensininkams – jiems taip pat teks tenkintis tik Vyriausybės pažadu, kad pensijos bus grąžintos. Mat vakar siūlymas nurėžtas pensijas pripažinti valstybės skola Seimo daugumos palaiminimo taip ir nesulaukė.

Socialinei apsaugai iš valstybės biudžeto numatyta skirti 3,33 mlrd. litų, dar 11,17 mlrd. litų sudarys “Sodros” išlaidos. Švietimui numatyta 5,56 mlrd. litų, sveikatos apsaugai kartu su privalomuoju sveikatos draudimu numatyta 4,6 mlrd. litų, ekonomikai – 2,46 mlrd. litų, aplinkos apsaugai – 670 mln. litų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 1,59 mlrd. litų, gynybai – 1,05 mlrd. litų, poilsiui, kultūrai ir religijai – 924 mln. litų. 213,6 mln. litų išleis Užsienio reikalų ministerija.

Vakar Seimas patvirtino ir beveik 2,56 mlrd. litų deficitinį kitų metų “Sodros” biudžetą.

2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekte, kuriam Vyriausybė pritarė spalio 14 d., numatyta per kitus metus surinkti 10,94 mlrd. litų pajamų, o išlaidos numatytos didesnės kaip 13,5 mlrd. litų.

Valdančiajai koalicijai priklausantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas tvirtino, kad šie metai yra paskutiniai, kai nėra imamasi jokių rimtų struktūrinių sprendimų, stengiantis pagerinti kritinę šalies socialinę būklę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas aiškino, kad opozicijos atstovų siekis pradėti grąžinti pensijas tėra populizmo protrūkis, kuris pasireiškė tiek per valstybės ir savivaldybių biudžetų svarstymą, tiek per “Sodros” biudžeto priėmimą.

“Svarstydami projektą apsisprendėme, koks kelias leistų keisti biudžeto planą, kuris yra deficitinis. Planuojame kitąmet skolintis 2,6 mlrd. litų, kad valstybė galėtų įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus”, – teigė D.Jankauskas.

Kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų plane konstatuojama, kad šalies ekonominė finansinė būklė išlieka itin sunki ir nėra pagrindo sukaupti lėšų, reikalingų nesumažintiems atlyginimams ir pensijoms mokėti.

“Suprantame, kad pinigai iš dangaus nekrenta, tačiau ar teisingai šiame biudžete išdėstyti prioritetai? Neradome nors kiek lėšų pensininkams padidinti pensijas, tačiau Valdovų rūmams, premjero rezidencijai atradome dešimtis milijonų litų. Nė kiek nesumažiname naštos verslininkams”, – kalbėjo V.Mazuronis.

26,83 mlrd. – tiek litų planuojama kitąmet surinkti į biudžetą

29,39 mlrd. – tiek litų planuojama išleisti

38 mlrd. litų – tokia planuojama skola piliečių pečius slėgs 2011-ųjų pabaigoje.“

Našta žmonėms tik augs

Kaetana LEONTJEVA – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

Išlaidos, be ES lėšų, auga milijardu litų. Tai pablogins mokesčių mokėtojų padėtį – išlaidos bus finansuojamos tiek skolinantis, tiek daugiau renkant iš gyventojų. Šiemet vienas žmogus į biudžetą skyrė po 5060 litų, o kitąmet suma išaugs 20 procentų – iki 6100 litų, įskaitant ir kūdikius, ir senelius. O dirbantys žmonės skirs dar daugiau. Kelia nerimą tai, kad valdžios našta gyventojams augs neproporcingai greitai, nes gyventojų pajamos 20 procentų tikrai neišaugs. Deficitas sieks apie 6 procentus nuo BVP, skola augs, teks mokėti daugiau palūkanų. Kadangi iš žmonių tikimasi paimti daugiau, realiai jų padėtis nepagerės. O žiūrint iš viešojo sektoriaus, jiems krizė baigiasi, tad gal jau laikas mažinti “laikinai” padidintus mokesčius?

„Lietuvos žinios“ informuoja:

“Premjeras Andrius Kubilius, kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą pavadinęs įrodymu, kad sunkmetis nesibaigė, po balsavimo padėkojo koalicijos partneriams ir finansų ministrei Ingridai Šimonytei. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas ministrę titulavo Lietuvos Žana d’Ark. “Pradėjusi eiti pareigas ministrė sakė, kad ji yra kasininkė. Manau, ji dabar yra Žana d’Ark, nes atlaikė tą krūvį”, – pagyrimų I.Šimonytei negailėjo K.Glaveckas.

Opozicijos atstovai tvirtino, kad šiuo atveju laimėtojai – tik valdantieji, o pralaimėtojai – visi Lietuvos piliečiai. “Nenoriu sveikinti Lietuvos žmonių, nes atsitikus nelaimei nesveikinama”, – kalbėjo Seimo “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

Kaip ir kasmet, Seimo nariai pateikė daugybę siūlymų, kaip taisyti pagrindinį krašto finansinį dokumentą. Tačiau tai nebuvo esminiai siūlymai, daugiausia prašymai skirti pinigų mokyklų, bažnyčių ar kultūros namų, esančių jų rinkimų apygardose, remontui. Didžioji dalis tokių siūlymų atmesta. Mokyklų ir darželių pastatams tvarkyti papildomai lėšų neskirta dėl to, kad pinigų šiems tikslams iš biudžeto gauna Švietimo ir mokslo ministerija, kuri vėliau juos paskirsto.

Vyriausybė sutiko papildomai 200 tūkst. litų skirti Klaipėdos universiteto šokių ansambliui “Žuvėdra” pasirengti dalyvauti sportinių šokių čempionatuose. Pritarta ir parlamentaro A.Endzino siūlymui skirti 1,5 mln. litų Priešgaisrinės gelbėjimo tarybos programoms įgyvendinti. Seimas taip pat palaimino dar porą projektų, kuriuose buvo siūloma ne papildomai skirti, o perskirstyti jau skiriamus asignavimus.

Seimas atmetė “tvarkiečio” Andriaus Mazuronio siūlymą premjero rezidencijos rekonstrukcijai baigti kitąmet neskirti 600 tūkst. litų. “Pensininkams nerado nė cento, o premjero rezidencijai ir ministerijoms ilgalaikiam turtui įsigyti skiriamos dešimtys milijonų”, – replikavo frakcijos kolega V.Mazuronis.

Parlamentarai neatsižvelgė ir į konservatorės Aurelijos Stancikienės siūlymą neskirti numatytų 16 mln. litų Valdovų rūmams, kol bus išsiaiškinta, ar visi iki šiol tam skirti pinigai naudoti teisėtai. Tiesa, vėliau parlamentarai priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo Kultūros ministerijai pasiūlė Valdovų rūmų statybas tęsti tik tuomet, kai Seimo auditas išnagrinės, kaip buvo naudotos lėšos.

Tautos išrinktieji nepalaimino ir socialdemokrato Vytenio Andriukaičio siūlymo į biudžeto preambulę įrašyti, kad sumažintų senatvės pensijų kompensavimas yra laikomas valstybės skola. Parlamentaras vakar žadėjo dėl biudžeto kreiptis į Konstitucinį Teismą. Vakar vakare Seimas atvėrė kelią neišmokėtų pensijų pripažinimui valstybės skola. Šiai iniciatyvai pritarta po pateikimo.

Valstybės pajamų ir išlaidų plano preambulėje konstatuojama, kad ekonominė finansinė būklė išlieka itin sunki. Biudžeto autoriai siūlo nesitikėti, kad bus sukaupta lėšų didesnėms algoms ir pensijoms.

Seimui sumažinus alkoholio akcizo mokestį ir dėl to padidinus biudžeto deficitą 100 mln. litų, kitais metais jis sieks 2,5 mlrd. litų. Viešųjų finansų deficitas išlieka 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos paramos lėšų kitąmet sudarys 16,897 mlrd. litų, išlaidos – 19,458 mlrd. litų. Iš mokesčių kitais metais planuojama surinkti 15,008 mlrd. litų.

Pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio numatyta papildyti 1,407 mlrd. litų, iš pelno mokesčio – 1,178 mlrd. litų, iš pridėtinės vertės mokesčio – 8,259 mlrd. litų, iš akcizų – 3,575 mlrd. litų.

Seimas vakar taip pat patvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kuriame numatytas beveik 2,56 mlrd. litų deficitas.”