Klaipėdos jūrų uostas šiais metais perkrovęs daugiau kaip 30 mln. tonų įvairių krovinių, kitąmet galėtų priimti apie 37,2 mln. tonų krovinių, teigia uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

“Kitais metais tikimės panašios, gal net šiek tiek didesnės apyvartos. Kai kurios kompanijos jau pasirašė sutartis dėl naujų krovinių. Manau, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti apie 37,2 mln. tonų krovinių, bet tai nėra galutinė riba”, – “Lietuvos rytui” sakė E.Gentvilas.

Anot jo, iki 2030 metų, išnaudojus esamus pajėgumus, krovinių apyvarta galėtų padidėti net iki 45 mln. tonų.

“Šiemet sulaukėme daugiau laivų ir krovinių, nes sumažinome uosto rinkliavas.

Buvo sėkmingai įvykdyta dugno valymo ir gilinimo programa. Uosto įmonės irgi nesnaudė -įsigijo našesnių mechanizmų, tobulino technologijas”, – sakė E.Gentvilas.

Anot jo, geležinkeliai vis dėlto tebėra silpnoji grandis: atplaukus didesniems laivams, uosto prieigose susitvenkia vagonai, cisternos, tačiau rekonstruojamos per gatves nusidriekusios geležinkelio atšakos, “Draugystės” stoties kelynas, bus atnaujinta ir Pauostęs geležinkelio stotis.

E.Gentvilo teigimu, naujoms statyboms šiemet skirta 180 mln. litų, tačiau realiai investuota apie 100 mln. litų, nes investicijas stabdė teismai, kuriems skųsti konkursų rezultatai.

Anot jo, šiuo metu jau statomas naujas 114 mln. litų vertės keleivinių laivų ir krovinių terminalas, o kitąmet bus pradėtas 52 mln. litų vertės įmonės “Bėga” krantinių, kurios pailgės dvigubai rekonstravimo projektas. Bus investuojama į Klaipėdos konteinerių terminalo, įmonės “Klaipėdos Smeltė” krantinių statybas.

E.Gentvilo teigimu, jei baltarusiai sumanytų per Klaipėdą eksportuoti Venesuelos naftą, pagrindinei šios įmonės “Klaipėdos nafta” tiekėjai “Orlen Lietuva” galbūt tektų ieškoti naujų perkrovos vietų, tačiau Venesuelos nafta Klaipėdos uostui nėra itin pelningas krovinys.