Šveicarai referendumu nusprendė grąžinti ES piliečiams taikomas imigracijos kvotas, tuo papiktindami ne tik vietos verslą, bet ir partnerius Europos Sąjungoje. Vis dėlto jų sprendimas tampa patogiu įrankiu už migracijos ribojimą pasisakančioms politinėms jėgoms ir jis bus išnaudotas artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose.

Vasario 9 d. minimalia persvara (50,3 proc.) Šveicarija referendumu grąžino anksčiau galiojusias imigrantų kvotas ES valstybėms. Referendumas įpareigoja Šveicarijos vyriausybę susiderėti dėl kvotų taisyklių bei grupių, kurioms bus taikomi ribojimai.
Nors apie galimus šio įvykio padarinius dar diskutuojama, ir Šveicarijos, ir ES atstovai pabrėžia, kad jie gali būti dideli – pakenkti tiek dvišaliam bendradarbiavimui, tiek ekonomikai. Negana to, referendumo rezultatas paskatino ir platesnius debatus apie migracijos politiką ES bei jos artimų partnerių gretose.

Šveicarai riboja imigrantų srautus

Dėl referendumo, kurį inicijavo dešinioji Šveicarų liaudies partija (SVP), turinti daugiausiai vietų Federalinėje Asamblėjoje, baigties apgailestavimą išreiškė ES valstybių politikai. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent’as Fabiusas pareiškė, kad rūpinimasis vien savimi Šveicarijai pakenks, o Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pabrėžė, jog tokia referendumo baigtis Šveicarijai sukels daugybę sunkumų.
Net 23 proc. Šveicarijos gyventojų sudaro kitataučiai – po nykštukinių Liuksemburgo (44 proc.) ir Lichtenšteino (33 proc.) valstybių tai trečias didžiausias skaičius Europoje. Todėl aukšto išsivystymo ir gyvenimo lygio valstybė susiduria su imigrantų, siekiančių ekonominės gerovės, antplūdžiu: rekordiniais 2009-aisiais į 8 mln. gyventojų turinčią šalį imigravo 160 tūkst. užsieniečių.
Referendumo rezultatas žymi tai, kad Šveicarijos piliečiai imigracijos reguliavimo klausimu skyla per pusę. 2010 m. SVP iniciatyva įvyko referendumas dėl nusikaltimus įvykdžiusių užsieniečių deportavimo. 2012 m. SVP narė parlamentarė Natalie Rickli pareiškė, kad Šveicarijoje esama per daug imigrantų, todėl reikia taikyti tam tikrus ribojimus. „Mes tikrai turime per daug vokiečių savo šalyje“, – pabrėžė ji.
Pareiškimas nuskambėjo po to, kai buvo priimtas sprendimas apriboti imigraciją iš aštuonių Vidurio ir Rytų Europos valstybių, kaip raginimas įvesti imigracijos kvotas visoms ES narėms.
Jau šis sprendimas Briuselio buvo pavadintas diskriminaciniu ir pažeidžiančiu pamatinį ES laisvo judėjimo principą. Nepaisant to, šiemet referendumu kvotos imigrantams buvo sugriežtintos.
N.Rickli teigimu, vokiečiai į Šveicariją atvažiuoja uždarbiauti ir, sutikdami dirbti už mažesnį atlyginimą, išstumia šveicarus iš darbo rinkos. Tačiau šveicarų Žaliųjų-liberalų partijos narys Martinas Baumle atkreipia dėmesį, kad vokiečiai atvykę į Šveicariją kuria didelę pridėtinę vertę. „Vokiečiai, kurie čia dirba, savo darbą atlieka tiesiog puikiai. Mums jų reikia, ypač sveikatos sektoriuje“, – teigia „Spiegel“ cituotas politikas.

ES grasina peržiūrėti sutartis

ES teisingumo komisarė Viviane Reding duodama interviu „Financial Times“ teigė, kad bendra ES rinka nėra šveicariškas sūris – joje negali būti skylių. „Viskas priklauso nuo Šveicarijos vyriausybės, ar ji nori sustabdyti susitarimus su ES, ar ne“, – pabrėždamas, kad ES reikės peržiūrėti susitarimus, jei referendumo rezultatas bus įgyvendinimas, BBC teigė Europos Parlamento vadovas Martinas Schultzas.
Tarptautinės migracijos organizacijos Lietuvos skyriaus vadovė Audra Sipavičienė „Veidui“ teigė, kad bendra ES rinka ir jos užtikrinamos keturios – asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo laisvės yra nedalomos. „Referendumu Šveicarija nusprendė, kad ji nenori laikytis vieno pagrindinių susitarimų – laisvo asmenų judėjimo. Tačiau ES pagrindinės laisvės yra esminė ES vertybė ir jos negali būti dalomos – turi visas keturias arba nė vienos. Šis Šveicarijos pasirinkimas turės esminės įtakos šalies santykiams su ES. ES neis į kompromisus, kad būtų išvengta domino efekto ir kad nebūtų sudarytas precedentas kitoms valstybėms. Todėl neabejotinai šis sprendimas, jeigu nebus rasta išeities, turės įtakos ir kitoms laisvėms, pavyzdžiui, laisvam prekių tarp Šveicarijos ir ES judėjimui, Šveicarijos galimybei dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ir panašiai“, – neabejoja A.Sipavičienė.
„Veido“ paklaustas apie referendumo pasekmes Šveicarijos ir ES santykiams, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas teigė, kad kol kas jas prognozuoti sunku. „Šveicarijos institucijos turi per trejus metus persiderėti dėl ankstesnio žmonių judėjimą iš ES reguliavusio susitarimo. Europos Komisija taip pat paskelbė, kad pirmiausia turi išanalizuoti pasikeitusią padėtį. Tačiau ES šalių ministrų, pavyzdžiui, Prancūzijos bei Vokietijos užsienio reikalų ministrų, pareiškimai rodo, kad persiderėti su ES nebus lengva. Migracijos nuostatos vertinamos kaip platesnio ES santykius su Šveicarija reguliuojančio susitarimų paketo dalis, tad keičiant vieną dalį, gali būti reikalaujama naujų nuolaidų iš Šveicarijos kitose judėjimo laisvės srityse, pavyzdžiui, prekybos, arba ES atsakys tokiais pačiais apribojimais Šveicarijos atžvilgiu“, – aiškina profesorius.
Nors ES pareigūnai dar nesutaria, kokių priemonių imtis, nuogąstavimą išreiškia abi pusės. 60 proc. Šveicarijos eksporto keliauja į ES, o abipusė prekyba ir investicijos yra susipynusios. „EU Observer“ teigimu, grėsmė kyla ir Šveicarijos galimybei dalyvauti studentų mainų programoje „Erasmus“ ar ES mokslo ir inovacijų skatinimo programoje „Horizontas 2020“. 2011–2012 m. „Erasmus“ mainuose dalyvavo per 2700 šveicarų studentų, o šiuo metu Šveicarijos valdžia derasi dėl 2014–2020 m. finansavimo. Šveicarijos mokslo įstaigos dalyvavo maždaug trijuose tūkstančiuose ES finansuojamų projektų ir gavo 1,8 mlrd. eurų paramos. Dėl pažangių technologijų Šveicarijai buvo numatyta ir dar didesnė dalis naujoje finansinėje perspektyvoje, tačiau po tokio referendumo rezultato derybos laikinai sustabdytos.
Taip pat sustabdytos derybos dėl ES ir Šveicarijos elektros rinkos susitarimo. „Wall Street Journal“ cituoja Europos Komisijos atstovę Pia Ahrenkilde Hansen, kurios teigimu, techninės derybos dėl elektros sutarties taip pasikeitus aplinkybėms kol kas neįsivaizduojamos.
Taigi šveicarų sprendimas sukėlė didelį atgarsį ir, ko gero, padarys neigiamą įtaką Šveicarijos ekonomikai. Vis dėlto referendumas sustiprino imigracijos politiką Europoje siekiančių riboti politikų balsus.