JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai purto Ameriką ir pasaulį. Jau spėjęs sukelti nerimo savo užsienio sąjungininkams, visų pirma Europai, D.Trumpas sulaukė JAV verslo gigantų pasipriešinimo ir įsivėlė į teisinį konstitucinį konfliktą.

Arūnas BRAZAUSKAS

D.Trumpo įsakas dėl draudimo atvykti į JAV kai kurių šalių piliečiams ir pabėgėlių programos sustabdymo sukėlė pilietinę bei teisinę audrą, kurią prezidentas vargiai nuslopins savo įprasta priemone – tviterio įrašais. O teismai kol kas sprendžia D.Trumpo nenaudai.

Vasario 9 d. 9-osios apygardos (tokių JAV yra 13) apeliacinio teismo San Fransiske trijų teisėjų kolegija vienbalsiai atmetė Teisingumo departamento ieškinį, kuriuo siekta grąžinti D.Trumpo įsaką Nr. 13769, draudžiantį 90 dienų įvažiuoti į JAV septynių musulmoniškų šalių piliečiams. Sausio 27-ąją pasirašyto įsako veikimą vasario 3 d. iš dalies sustabdė Vašingtono valstijos federalinis teisėjas Jamesas Robartas – kol nesibaigs Vaišingtono ir Minesotos valstijų byla prieš D.Trumpą. Ieškinį Baltiesiems rūmams sausio 30 d. pateikė Vašingtono valstijos generalinė prokurorė ir parėmė valstijos gubernatorius, kitą dieną prie ieškinio prisidėjo Minesotos valstija. Ieškinio esmė – minėtas įsakas prieštarauja JAV konstitucijai ir keletui įstatymų.

D.Trumpas tviteryje parašė apie J.Robarto sprendimą: „Šio vadinamojo teisėjo nuomonė, kuri iš esmės išveja teisėsaugą iš mūsų šalies, yra juokinga ir bus atmesta!“

Po to, kai prezidentas parašė apie „vadinamąjį teisėją“ (angl. „so-called judge“), JAV žiniasklaidoje pasirodė antraštės apie „vadinamąjį prezidentą“.

D.Trumpas toliau kovojo tviteriu: jeigu JAV padaugės teroro aktų, reikia kaltinti teismus, nes jie trukdo įgyvendinti prezidento įsaką. Jis leptelėjo, kad žiniasklaida nutyli apie teroristinius išpuolius. Baltieji rūmai netgi paskelbė išpuolių, dėl kurių tylėjo žiniasklaida, sąrašą. Pagrindinės JAV žiniasklaidos priemonės viena po kitos atsikirto, kad dauguma to sąrašo įvykių buvo nušviesti, – taigi Baltieji rūmai ir vėl apsijuokė.

Į prezidento išpuolį prieš teismus reagavo D.Trumpo kandidatas į laisvą Aukščiausiojo teismo teisėjo vietą Neilas Gorsuchas. Kalbėdamasis su senatoriumi demokratu Richardu Blumenthaliu, pasak pastarojo, N.Gorsuchas pareiškė, kad ataka prieš teismų sistemą yra demoralizuojanti. Pats N.Gorsuchas savo pareiškimo neįgarsino, tačiau R.Blumenthalio liudijimas laikytinas oficialiu, nes senatorius pranešė apie kandidato į teisėjus susitikimą su įstatymų leidėjais.

Baltųjų rūmų spaudos atstovui Seanui Spiceriui teko išsisukinėti ir aiškinti, kad nors N.Gorsuchas kalbėjo apie demoralizuojantį poveikį, tačiau tai nesusiję su D.Trumpo tviterio įrašais.

Sukilo verslas

Prieš prezidento įsaką stojo didžiausios Amerikos aukštųjų technologijų bendrovės, suinteresuotos įdarbinti užsienio specialistus. Vasario 6-ąją 127 bendrovės jau buvo pasirašiusios pareiškimą, kuriuo remia teisėjo sprendimą sustabdyti įsako galiojimą. Tai vadinamasis „teismo draugų“ (lot. „amicus curiae“) pareiškimas, kurio teikėjai nėra proceso šalys, tačiau remia vieną iš šalių ir yra pasirengę duoti parodymus. Tarp pareiškėjų – „Amazon“, „Apple“, „Adobe Systems“, „Google“, HP, „eBay“, „Facebook“, „Intel“, „LinkedIn“, „Microsoft“, „Mozilla“, „Patreon“, „PayPal“, „Pinterest“, „Shutterstock“, „Tesla“, „Twitter“, „Uber Technologies“.

Prieš D.Trumpo įsaką griežtai pasisakė „Ford Motor Company“ vadovybė. Automobilių bendrovė įsikūrusi Dirborno mieste Mičigano valstijoje. Arti 40 proc. iš 100 tūkst. „Ford“ sostinės gyventojų yra arabų kilmės, nemažai jų dirba „Ford“ gamyklose. Dar sausio pradžioje „Ford“ vadovybė pozityviai įvertino D.Trumpo išrinkimą – esą tai gali būti naudinga JAV automobilių pramonei. Tuo metu visi automobilininkai buvo sunerimę dėl D.Trumpo tviterio įrašų, kuriais jis peikė arba gyrė kompanijas – priklausomai nuo to, kur surenkami automobiliai JAV rinkai: pačiose JAV ar Meksikoje, ar automobiliams naudojamos meksikietiškos dalys. Dėl tų tviterio įrašų biržoje smuko „Toyota“ ir „General Motors“ akcijos. „Ford“ finansų direktorius Bobas Shanksas pareiškė, kad komunikavimas tviteriu yra inovatyvus, nes apeinama žiniasklaida ir galima tiesiogiai bendrauti su D.Trumpą palaikiusiais rinkėjais.

JAV verslo gigantai užima įvairias pozicijas skirtingų D.Trumpo veiksmų atžvilgiu. Antai „Intel“ parėmė įvažiavimą draudžiančio prezidento įsako sustabdymą, tačiau po poros dienų „Intel“ vadovas Baltuosiuose rūmuose iškilmingai paskelbė apie ketinimą investuoti 7 mlrd. dolerių į naują gamyklą Arizonoje. Elono Musko „Tesla“ ir „SpaceX“ – tarp „teismo draugų“, pasisakančių prieš D.Trumpo įsaką. O pats E.Muskas pasiliko D.Trumpo verslo patarėjų taryboje, nors „Uber Technologies“ vadovas Travis Kalanickas iš tarybos pasitraukė būtent dėl to įsako.

Vasario 7 d. Larry Summersas, buvęs prezidento Baracko Obamos ekonomikos patarėjas ir iždo sekretorius prezidento Billo Clintono laikais, pareiškė CNBC televizijai, kad D.Trumpo ketinimai nutraukti kelias galiojančias laisvosios prekybos sutartis yra „kontrproduktyvūs“ ir „pavojingi“. Jo požiūriu, jeigu JAV atsitvers siena, tą patį padarys ir kitos šalys, ir tai bus katastrofiška JAV ilgalaikių saugumo interesų atžvilgiu. Pasak L.Summerso, Meksika gali atsitverti labiau nei JAV. Kita vertus, dėl D.Trumpo kalbų, pažadų ir tviterio įrašų Meksikos pesas nuvertėjo 15 proc. – vadinasi, gundymas gaminti Meksikoje, dėl ko D.Trumpas peikė JAV bendroves, ypač automobilininkus, tapo svaresnis irgi 15 proc., nes tiek atpigo meksikietiškos prekės.

Pernai per pokalbį su finansininku Davidu Smicku, internetinio leidinio „The International Economy“ redaktoriumi, L.Summersas apibūdino JAV finansų būklę. D.Smickas domėjosi, kodėl po 2008-ųjų finansų krizės į JAV plūstančio kapitalo srautas padidėjo dukart. Jis konstatavo, kad ne vien Rusijos oligarchai ir turtingi kinai investuoja JAV, bet ir nemažai vokiečių  perka įmones Amerikoje, nors krizė turėjo diskredituoti JAV rinkų reguliavimo tvarką. Iš kur ta meilė JAV? – klausė D.Smickas.

Pasak L.Summerso, Amerika – vis dar rami užuovėja investuotojams. Tai šalis su išplėtota pramone, kur kiekybiškai auga darbo jėga ir dinamiškai vystosi technologijos.

L.Summerso požiūris į alternatyvias doleriui valiutas: šiandien euras – daug problemiškesnė konstrukcija nei prieš 10 metų. Jis pacitavo kitą ekonomistą, kuris teigė, kad krizė tvenkiasi daug ilgiau, negu visi mano, ir įvyksta daug greičiau, negu buvo galima tikėtis. Daugelis buvo labai sunerimę dėl euro įvedimo 1999 m., nors pirmieji euro gyvavimo dešimtmečiai buvo be debesėlio tuo atžvilgiu, kad problemos neiškilo greitai, o kai iškilo, pasirodė daug rimtesnės, nei anksčiau prognozuota. L.Summerso išvada: doleris vis dar patrauklus investuotojams ir neturi konkurentų.

Bankai paskambino varpeliu

Iš pradžių rinkos teigiamai reagavo į D.Trumpą. Sausio 25-ąją, praėjus kelioms dienoms po D.Trumpo inauguracijos, Niujorko biržos „Dow-Jones“ (DJ) indeksas pirmąkart pasiekė istorines aukštumas – 20 000 žymenį. Apskritai nuo D.Trumpo išrinkimo iki inauguracijos sausio 20 d. DJ indeksas išaugo arti 10 proc., o kitas ne mažiau ženklus „Standard & Poors“ (SP) – apie 7 proc. Akcijų kursai kilo, nes investuotojai tikėjo D.Trumpo pažadais reformuoti mokesčių sistemą, sumažinti verslo suvaržymus ir investuoti į stambius infrastruktūros projektus.

Tačiau pirmosiomis savo kadencijos savaitėmis D.Trumpas ėmėsi prieštaringų veiksmų, kuriems verslas nepritaria. Tai prekybos sutarčių anuliavimas ir imigracijos ribojimas.

Vasario 6 d. trys iš keturių didžiausių JAV bankų paskelbė prognozes, kurios nušviečia rizikas, susijusias su D.Trumpo prezidentavimu. Bankai perspėjo investuotojus, kad šie būtų atsargūs.

„Goldman Sachs“ pareiškime teigiama, kad D.Trumpo programa yra rizikinga, nes mokesčių mažinimas ir infrastruktūros projektai gali stimuliuoti ekonomikos augimą, tačiau to teigiamą poveikį gali nusverti prekybos ir imigracijos suvaržymai. Pasak „Goldman Sachs“ ekonomistų, pirmąjį metų mėnesį rizikų balansas yra mažiau pozityvus nei anksčiau. Banko požiūriu, JAV Kongreso respublikonai nelabai sutaria, kaip išardyti ankstesnio prezidento B.Obamos socialinės rūpybos sistemą, vadinamąją „Obamacare“, todė ir sprendimų dėl mokesčių reformos ir infrastruktūros finansavimo negali greitai atsirasti.

Bankas „Wells Fargo“ sunerimęs dėl politinės sumaišties ir protestų, vykusių pirmosiomis D.Trumpo prezidentavimo savaitėmis. Pasak banko analitikų, prieštaringa politika ir geopolitiniai įvykiai gali sulėtinti pasaulio ir JAV ekonomikos atsigavimą. Todėl „Wells Fargo“ rekomenduoja investuotojams rinktis konservatyvią investavimo strategiją.

„Bank of America“ pareiškime svarstoma, kad santykinai žemas nedarbo lygis JAV apsunkins ekonomikos augimą, kokio norėtų D.Trumpas. Bankas perspėja, kad prezidento planai didinti išlaidas infrastruktūrai gali paprasčiausiai atvesti prie atlyginimų infliacijos ir stipresnio dolerio, o tai apsunkintų JAV produkcijos konkurenciją užsienio rinkose.

Minėtame interviu L.Summersas ramiai ir taikiai svarstė apie dolerio ir euro santykius. Jis nelabai jaudinosi dėl vadinamojo kiekybinio palengvinimo (angl. santrumpa QE – „quantitative easing“), kaip dabar korektiškai vadinamas „pinigų spausdinimas“, t.y. jų kiekio didinimas. Nors Europos centrinis bankas (ECB) aktyviai vykdė QE, keldamas įtarimų, kad tuo siekia devalvuoti eurą, L.Summersas pripažino, jog QE tikslas – be viso kito, didinti verslui prieinamų kreditų kiekį. Bet pabėgėlių krizė Europoje ir neaiški politinė perspektyva dėl stiprėjančių populistinių partijų didino grėsmę, kad kapitalas iš ES ims bėgti į Ameriką. Tačiau, kaip rodo vasario pradžioje paskelbtos trijų JAV bankų prognozės, D.Trumpo veikla tapo veiksniu, dėl kurio Amerika gali tapti mažiau patraukli investicijoms.

L.Summersas atkreipė dėmesį, jog globaliame ūkyje siekiama susitarti, kad ekonominės galybės – JAV, ES, Japonija nesinaudotų valiutų kursais, norėdamos įgyti ryškių konkurencinių pranašumų. Kitaip tariant, valiutų karai, kai valiutos devalvuojamos, nėra toleruotini.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-7-2017-m