Reikšmingiausio šalies logistikos mazgo bei jūrinės ekonomikos šerdies vardas seniai nebetenkina Lietuvos uostamiesčio. Klaipėdos vadovai įsitikinę, kad atėjo metas siekti daugiau: kryptį diktuoja pati geografija ir plaukus kedenantis pajūrio brizas, viliote viliojantis skleisti bures.

Apžvelgdamas miesto jau nuveiktus darbus, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas konstatuoja, kad sunkiausia siekti skirtingų sektorių veiksmų sutelktumo. Kartu pabrėžia, kad pasirinktos krypties – tapti buriavimo sostine – teikiamais pranašumais neabejojama. Politikai ir bendruomenė sutaria, kad tai visapusiška investicija į miesto ir regiono ateitį tiek sporto talentų ugdymo, tiek papildomų ekonomikos bei kultūros stimulų atžvilgiu.

VEIDAS: Jaukus Pilies uostelis prie piliavietės, skirtas privatiems laiveliams, atrodytų, per mažas ambicingiems planams – čia jau dabar nebetelpa visų norinčiųjų laivai. ES lėšomis buvo iš dalies finansuojama nuo 2010 m. vykusi Klaipėdo jachtklubo rekonstrukcija. Ar šį projektą pavyko įgyvendinti laiku?
V.G.: Taip, džiaugiamės, kad viešoji įstaiga, kurios dalininkės yra Klaipėdos miesto savivaldybė bei privati bendrovė, dalinę rekonstrukciją atliko laiku ir jau galėtų pradėti veiklą. Sutvarkytos dvi jachtklubo krantinės, tad šiuo metu čia galėtų švartuotis 65 mažieji laivai, o ateityje planuojama atnaujinti ir trečiąją krantinę bei teritorijoje esančius pastatus.
Deja, viena iš jachklubo akcininkų, bendrovė “MG Valda”, neišvengė formalumų spaudimo, kuris neleido suderinti baigiamųjų dokumentų tvarkymo su atnaujinto jachtklubo funkcionavimu, nors tikėjomės jo jau šią vasarą. Miestas svariai prisidėjo prie šio projekto: savivaldybės bei privataus sektoriaus bendradarbiavimas sudarė palankias sąlygas solidesniam projekto finansavimui iš kelių šaltinių, tarp jų – Lietuvos verslo paramos agentūros, užtikrinti.
VEIDAS: Buriavimo populiarinimas neįsivaizduojamas be edukacijos ir jauniausių šios sporto šakos propaguotojų ugdymo. Kada Klaipėda turės savo buriavimo mokyklą?
V.G.: Ji jau egzistuoja – ir formaliai, ir faktiškai, ir netgi istoriniu požiūriu. Tačiau, žinoma, neturėdami buriavimo sporto bazės miesto ribose, tokio klausimo sulaukiame nuolat. Pernai įsteiga Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokykla “Šiaurys”. Tarp naujosios organizacijos, kurią Klaipėdos miesto savivaldybė išlaiko kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe, skyrusia jauniesiems buriuotojams vietas švartuotis Drevernos uoste, steigėjų yra ir Jūrinis buriuotojų klubas, prisidėjęs inventoriumi bei patirtimi. Tad tai yra geras kelių sektorių bendradarbiavimo regiono lygmeniu pavyzdys.
Akivaizdu, kad turėdami nuosavą bazę, patogesnes sąlygas, buriuotojai galėtų siekti daugiau, ir visos prielaidos tam yra. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dar 2004-aisiais pažadėjo miestui per penkerius metus pastatyti 400 vietų pramoginių laivų bei jachtų prieplauką piečiau Kiaulės Nugaros salos. Nuo marių prieplauka būtų atitverta molais, čia veiktų remonto dirbtuvė, laivų degalinė, elingai. Naujasis objektas turėjo būti perduotas miestui prieš penkerius metus, tačiau iki šiol egzistuoja tik popieriuose.
Tad ypač laukiame palankaus direkciją kontroliuojančios Susisiekimo ministerijos sprendimo, kuris sudarytų sąlygas siekti fondų finansavimo naujuoju ES programavimo laikotarpiu.
VEIDAS: Klaipėdos ambicijas buriavimo srityje, ko gero, skatina ir tarptautinių šios srities organizacijų vertinimai bei palaikymas?
V.G.: Iš tiesų, tačiau svarbu ir tai, kaip patys vertiname savo potencialą. Atrodytų, niekas nebeturi abejonių, kad Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdžio stiprinimas tarptautiniu lygiu bei mūsų savimonėje yra vienas iš nacionalinių prioritetų, tad įgyvendinti jį turime sutelkę jėgas. Klaipėda puoselėja viziją tapti ne tik išplėtotos buriavimo infrastruktūros miestu, bet ir Rytų Baltijos buriavimo sporto sostine.
Tarptautinė organizacija “Sail Training International” įtraukė mus iškart į dviejų artėjančių didelio masto regatų žemėlapius. 2015 m. birželio 5–7 d. Klaipėda taps “The Tall Ships Regatta” regatos starto uostu ir jau trečiąsyk sulauks šios organizacijos renginio. Ypač džiaugiamės sulaukę toliaregiškos ir konstruktyvios ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus paramos.
Premjeras ėmėsi ne tik simbolinio regatos globėjo vaidmens – Vyriausybė šiam išskirtiniam renginiui finansuoti pažadėjo 500 tūkst. Lt tikslinių lėšų, mat Klaipėdos laukia nemažos išlaidos: regatą priimančio uosto mokestis, kad ir derybomis sumažintas 35 proc., sudaro apie 200 tūkst. Lt, taip pat įsipareigojame organizuoti regatos kultūrinę programą.
Tam, žinoma, reikės pasitelkti visą sukauptą vasaros tradicijų įdirbį – įspūdingą regatą derinsime su pajūrio pramogomis.
Beje, “Sail Training International” parengė, mano vertinimu, vieną geriausių dovanų artėjančio Klaipėdos 765-ojo gimtadienio proga: 2017-aisiais uostamiestyje vėl finišuos “Tall Ships Races Baltic” regata. “Sail Training International” jau paskelbė visus keturis uostus, kurie taps jos šeimininkais: Klaipėda šias pareigas dalysis su Halmstadu Švedijoje ir Kotka bei Turku Suomijoje.