BFL

Klaipėdos regione kai kurie smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriai drąsiai kalba apie pagerėjimą, tačiau daugelyje sričių dar atsargiai kalbama apie geresnius laikus.

Verslininkai pripažįsta, kad didelį postūmį daliai verslo duoda uostas, tačiau regiono varikliu galintis būti turizmas dar podukros vietoje, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Vyrauja atsargumas, kas bus toliau, optimizmo dar nėra daug”, – daugumos verslininkų nuotaikas regione apibūdina Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis.

Pastarieji dveji metai Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pašykštėjo naujų sutarčių – kol kas šiemet pasirašyta viena nauja sutartis, tačiau prognozuojama, kad į LEZ turėtų ateiti dar bent keturi investuotojai.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas sako, kad kurorto verslininkai šiemet jau “lengviau kvėpuoja”, atidaryta ne viena nauja kavinė ar restoranas. Tačiau nuogąstaujama, kad pajūris vis dar nėra ta vieta, kur būtų galima pragyventi vien iš turizmo.

Statistikos departamento duomenimis, metų pradžioje smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių skaičius Klaipėdos rajone ūgtelėjo 241 veikiančia įmone, pernai tokių įmonių skaičius regione sumažėjo 216. Įmonių gretos šių metų pradžioje pagausėjo visuose rajonuose, daugiausia -144 Klaipėdoje.

Birželio 1-ąją Lietuvos darbo birža Klaipėdos apskrityje fiksavo mažiausią nedarbą iš visų apskričių – čia jis siekė 10,3 proc. – palyginti su balandžiu sumažėjo 1,5 proc.