Gilbertui Umbražūnui dar tik 17 metų, bet paieškos sistema „Google“ jo vardu randa per 500 rezultatų, jis jau triskart iš penkių turėtų progų Prezidentūroje susitiko su Prezidente, tris kartus iš penkių laimėjo ir žinių viktoriną „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Be penkių minučių Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos vienuoliktokas gegužę pajuokavo ir gimnazijos koridoriais vaikščiojo pasipuošęs medaliu. Žinoma, ne šokoladiniu. Aukso medalį jis parsivežė iš Austrijoje vykusios Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados. Joje pelnytas medalis G.Umbražūnui – jau antras auksinis šiemet.

Be dviejų aukščiausių įvertinimų respublikinėje chemijos olimpiadoje ir ES gamtos mokslų olimpiadoje, kurioje dalyvavo pirmą kartą ir iškart buvo įvertintas auksu, mokiniui praėję mokslo metai buvo turtingi ir kitų įvertinimų. Nacionalinėje fizikos olimpiadoje jis užėmė antrą vietą, geografijos – taip pat, o fizikos čempionate iškovojo trečią vietą.

Paklaustas, kurie iš visų nuskintų laurų (pats G.Umbražūnas sako, kad juos verčiau derėtų dėti į jo mėgstamą sriubą) jam reikšmingiausi, netrunka įvardyti patirties Austrijoje vykusioje ES gamtos mokslų olimpiadoje. Būtent ši jam buvo pirmoji tokio lygio tarptautinė olimpiada, į kurią jį atvedė net trys atrankos etapai, o užduočių atsakymai turėjo būti preciziškai tikslūs. Be to, iškovota sėkmė – ne tik jo, bet komandinio darbo nuopelnas.

„Komandoje, galima sakyti, buvau atsakingas už fiziką. Nors ir pasiskirstėme sritis, reikėjo bendro, komandinio darbo. Pavyzdžiui, gavome užduotį – detektyvą ir turėjome išsiaiškinti, kas pavogė paveikslą. Biologai tyrinėjo spyglius ant drobės, chemikai – netikro kraujo dėmes, o mes, fizikai, pasitelkę šviesos stiprinimą, tyrinėjome skystį: kiek taškelių atsiranda, drobę pašvietus lazeriu. Vėliau visi turėjome apibendrinti atsakymą, nors nuomonės buvo skirtingos: vieni manė, kad vagis yra A variantas, kiti buvo linkę rinktis kitą atsakymą. Tad komanda buvo svarbiausia“, – apie bendro Lietuvos mokinių komandos darbo Austrijoje nuopelnus pasakoja G.Umbražūnas.

O tokios komandos nariai buvo gerai pasirengę. Geriau už Liuksemburgo gamtamokslius, kurių vadovas perspėjo, kad mokiniai gali nežinoti potencinės energijos formulės. Jos Lietuvoje mokomasi 8 klasėje.

Kitas pasiekimas jaunuolio atmintin įsirėžė dar 6 klasėje, kai jis pirmą kartą „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ šeštokų finale tapo nugalėtoju – laimėjo įspūdingą skrydį oro balionu ir pirmą kartą buvo pasveikintas Prezidentūroje.

„Štai ir dabar sėdžiu senelių svetainėje ir žvelgiu į priešais, garbingoje vietoje, esančią mūsų su Prezidente nuotrauką“, – šypteli G.Umbražūnas ir priduria, kad labiau vykęs kadras Prezidentūroje buvo užfiksuotas po to, kai jis pernai laimėjo Konstitucijos egzaminą 8–10 klasių kategorijoje.

Kokia pilis pavaizduota gaublyje?

Atostogaudamas pas senelius būsimasis vienuoliktokas suskaičiavo, kad šią vasarą perskaitė jau 8 knygas. Jam patikęs kūrinys – Goethe‘s „Faustas“. Nors tai yra privaloma lietuvių kalbos ir literatūros programos knyga, G.Umbražūnas sako, kad programiniai kūriniai įdomūs, be to, stengiasi juos perskaityti iš anksto, nes kai ateis mokslo metai, viskam laiko neužteks – reikės ruoštis olimpiadoms.

„Jei kalbėsime apie šiuolaikinius rašytojus, man labai patinka Juozo Erlicko kūryba, skaitau istorines knygas nuo pat senovės. Ankstesnėje Simono Dacho mokykloje buvau bibliotekos bičiulis, neretai pertraukas ir laisvas pamokas leisdavau bibliotekoje skaitydamas istorines knygas. Jei tuo pat metu ateidavo mano istorijos mokytojas, jis išsivirdavo puodelį kavos ir diskutuodavome, – prisimena dabar jau Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos auklėtinis. – Ir pernai jį aplankiau buvusioje mokykloje, visą pamoką prakalbėjome apie prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.“

Iš to, kokią literatūrą skaito ir kokiose olimpiadose prizines vietas laimi, nesunku suprasti, kad G.Umbražūnui patinka mokytis arba visus, arba beveik visus dalykus. Kaip jis pats sako, mokykloje nėra svarbių ar ne tokių reikšmingų dalykų. Pavyzdžiui, atsakymą į klausimą LRT organizuojamos „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ viktorinos finale apie Benjamino Franklino, kuris labiau žinomas ne kaip mokslininkas, išradimą, jis sužinojo etikos pamokoje.

O geografija, kurios konkurse tris kartus tapo čempionu, o šiųmetėje olimpiadoje iškovojo sidabro medalį, G.Umbražūnas susidomėjo, kai mama nupirko gaublį. Pasirodo, pamatęs žodžio „pusiasalis“ trumpinį „p-lis“, susidomėjo, kas per daiktas yra Kamčiatkos pilis.

Gilbertas paaiškina, kad net dalyvaujant konkrečių sričių olimpiadose gali būti klausimų iš visai kitų dalykų, ką jau kalbėti apie LRT žinių viktoriną „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, kurioje klausiama „apie viską“.

Štai šiemet geografijos olimpiadoje pasitaikė labiau literatūros dalyko klausimas: kokiai lietuvių rašytojai skirtas šventinis „Google“ logotipas, kuriame pavaizduotas Vingių Jono ir Katrės vakarienės troboje motyvas. Prieš Konstitucijos egzaminą, kuriame pernai 8–10 klasių kategorijoje G.Umbražūnas laimėjo pirmą vietą, neužtenka perskaityti Konstitucijos. Mokinys patikina, kad dar reikia žiūrėti „Panoramą“ ir „Dviračio šou“.

„Jei turėčiau išskirti įdomiausią ar svarbiausią dalyką mokykloje, sakyčiau – fizika. Kadangi mokausi papildomose mokyklose – Nacionalinėje moksleivių akademijoje, „Fizikos olimpe“, sutinku daug įdomių dėstytojų, kurie savo paskaitomis tiesiog užburia. Fizikai žino viską. Pavyzdžiui, profesorius ką nors pasakoja ir netikėtai įterpia kokią įdomią detalę: ar žinote, kai Leninas nuo tanko kalbėdavo, kamera buvo tiek ir tiek hercų dažnio?“

G.Umbražūnas svarsto, kad dėl jo susidomėjimo „kalti“ įdomūs mokytojai, per kurių pamokas gali nė neišsitraukti vadovėlio, ir jo nenuvylusi girdimoji atmintis. „Jei ne tik klausausi, bet ir perskaitau, būna iš viso gerai“, – patikina klaipėdietis.

O štai pedagogai dėl gabaus ugdytinio sėkmės „kaltina“ auklėjimą, šeimos požiūrį, namie išugdytą vidinę kultūrą ir, žinoma, paties mokinio charakterį.

Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, buvusi G.Umbražūno klasės auklėtoja Eugenija Valauskienė vadina buvusį ugdytinį universaliu, o jo pasiekimus grindžia smalsumu ir žinių alkiu. Ji priduria per 30 pedagoginio darbo metų mačiusi nedaug tokių vaikų: kad ir ką į rankas paimtų, akys žiba.

„Gilbertas buvo kolegiškas, puikiai sutarė su bendraklasiais, mokiniai džiaugėsi kiekvienu jo laimėjimu, nors dažnai gabūs ir motyvuoti vaikai jaučiasi vieniši, – svarsto lituanistė. – Be to, jis niekada nebuvo sutelkęs dėmesio tik į vieną sritį, domėjosi įvairiausiais dalykas, kurie jam nebuvo būtini. Pavyzdžiui, po įdomesnio istorijos kurso į rankas imdavo istorinę knygą, paskui įnikdavo į  geografiją. Juokaudavome, kad mokytojai, ruošdamiesi pamokoms, ruošiasi ir Gilbertui, nes iš jo galima tikėtis bet kokio, su tema tiesiogiai nesusijusio klausimo. Pedagogai jau 5–6 klasėje į jį žiūrėjo kaip į rimtą vyrą.“

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos fizikos mokytojas ekspertas, padedantis G.Umbražūnui rengtis olimpiadoms, sako, kad į daugelį konkursų – geografijos, istorijos, lietuvių kalbos ir kitų – mokinys eina savo malonumui. Todėl kai kurie mokytojai baiminosi, ar jis savo gebėjimų neiššvaistys kitur fizikos sąskaita.

„Ir dabar nežinia, ar vėliau jis pasirinks konkretų mokslą, ar domėdamasis įvairiais dalykais ir turėdamas daug bendrųjų žinių pasirinks, pavyzdžiui, politiką, – svarsto fizikas. – Gilbertas noriai mokosi visko. Tokie vaikai mokytojui yra ir laimė, ir atsakomybė, kad pavyktų suteikti tiek daug žinių, kiek tik leidžia mokinio gabumai. Tiesa, šiam mokiniui sėkmę lemia ne vien gabumai. Prisimenu, kai prieš 30 metų pradėjau dirbti mokykloje, buvo prievolė bent kartą per metus aplankyti auklėtinį namuose, pažiūrėti, kokia ten aplinka, kodėl galbūt jis nepriima pagalbos mokantis. Žinoma, dabar tai atgyvena, be to, į Gilberto namus eiti nereikia – šeima tik skatina. Jo atveju sėkmę lemia ir šeimos požiūris, ir gamtos dovana, ir charakterio bruožai.“

Pamokų limitas išseko dar neįpusėjus

Tokiems „universaliems“, kaip pasakoja pats G.Umbražūnas, labai sunku būna 10 klasėje. Ne todėl, kad mokslai sudėtingėja, o todėl, kad reikia pasirinkti, ko mokytis kitus dvejus metus. „O ką daryti, jei noriu beveik visko? Nežinau, kaip dešimtokas gali nuspręsti, kuo norės būti užaugęs“, – profiliavimo sistemos netobulumu stebisi Gilbertas.

Mokytis išplėstiniu kursu jis pasirinko geografiją, chemiją, matematiką, fiziką, lietuvių, anglų ir rusų kalbas. Mielai būtų pasirinkęs ir istoriją, ir dar papildomų modulių, bet ir taip vos sutilpo į didžiausią leistiną pamokų valandų skaičių.

Itin gabus tiksliesiems ir gamtos mokslams jaunuolis pernai spėjo baigti ir muzikos mokyklą, kurioje grojo gitara, lankė pianino pamokas. Būdamas šeštokas „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ kūrėjams jis sakė esantis Michaelo Jacksono gerbėjas, šio atlikėjo dainų neišjungtų ir šiandien.

„Man patinka klasikinė muzika, džiazas. Tačiau šiuolaikinė populiarioji muzika yra netoleruotina. Taip nuleidžiama kokybės kartelė. Nenustebčiau, jei po 50 metų puodo daužymu į asfaltą išgaunamas garsas būtų vadinamas muzika. Tik, žinoma, asfaltas bus išpuoštas, o puodas – auksinis“, – ironizuoja G.Umbražūnas.

Humoro jausmu ir gana kritišku požiūriu pasižymintis jaunuolis neslepia pasitikintis savo jėgomis, tačiau tik tada, kai tikrai yra teisus. Pavyzdžiui, jei ginčytųsi, kad a nėra b, jaustųsi užtikrintai, nes tai – faktas. „Bet jei bočius išvarytų mane į lauką lygiai išvagoti žemės – nepasitikėčiau“ – šypteli Gilbertas.

Bent kol kas būsimasis vienuoliktokas planuoja studijuoti fiziką Lietuvoje. „Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus“, – apibendrina Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos auklėtinis.

Svarbiausi Gilberto Umbražūno pasiekimai

2015 m. 10 klasė. Pelno Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados aukso medalį.

Trečią kartą laimi Lietuvos radijo ir televizijos rengiamą viktoriną „Tūkstantmečio vaikai“.

Antra vieta respublikiniame prof. J.Matulionio jaunųjų matematikų konkurse.

Lietuvos fizikos olimpiadoje laimi antrą vietą.

Lietuvos chemijos olimpiadoje laimi pirmą vietą.

2014 m. Konstitucijos egzamino 8–10 klasių kategorijos laimėtojas.