"Veido" archyvas

Vakarų laivų gamykla pranešė atliksianti pernai sudegusio kelto “Lisco Gloria” konversiją į kitokios paskirties laivą

Kas niekada nėra buvęs laivo statybos pradžios ar pabaigos proga rengiamose iškilmingose ceremonijose – sunkiai įsivaizduoja tokių renginių, leidžiančių uostamiesčio aktoriams ir muzikantams retkarčiais prisidurti prie atlyginimo, mastelį. Gamyklon susirenka ne vien uostininkų, bet ir visos Lietuvos metalo pramonininkų elitas. Įspūdingesnės, žinoma, laivo pabaigtuvės: tuomet prie krantinės ant marių bangelių ramiai sūpuojasi naujutėlaitis, šviežiais dažais kvepiantis “produktas”. Tuos dažus mėginama įskelti ant ilgos virvės parištu ir į bortą trenkiamu šampano buteliu. Tik po to krantinėje susirinkusiai miniai leidžiama pakilti į denį ir apžiūrėti laivą nuo variklio sraigto iki kapitono tiltelio, o atminimui išsinešti kolekcinę gairelę su naujojo laivo siluetu.

Tuo tarpu laivo statybos pradžios ceremonijoje apžiūrinėti, jei neįkvepia patys unikalios pramonės šakos mastai, nelabai būna ką. Tačiau ir čia – savos tarptautinės tradicijos: pavyzdžiui, prie specialių lentelių, kaip abipusių įsipareigojimų ženklai, tvirtinamos laivo užsakovo ir statytojo atstovaujamų valstybių monetos. Vėliau tokios lentelės atsiduria baigtuose statyti laivuose ir kaip simbolinė laivo tvirtumo garantija kartu su jūreiviais skrodžia vandenynus.

Nuo brėžinių iki rakto

Praėjusią savaitę Vakarų Baltijos laivų statykloje Klaipėdoje prie lentelių buvo klijuojami lietuviški litai ir estiškas kronas pakeitę eurai. Jie susirinkusių svečių ir gamyklos darbininkų akivaizdoje patvirtino Estijos koncerno “BLRT Grupp” vadovų sprendimą jam pačiam priklausančioje Lietuvos įmonėje statyti du naujus vienodus laivus, skirtus biriems produktams, medienai ar generaliniams kroviniams plukdyti.

Ir nors tokie serijiniai laivai dėl smarkios Azijos valstybių laivų statytojų konkurencijos, santykinai ženklios metalo vertės dalies įtakos galutinei laivo kainai ir atitinkamai kuklesnės technologinių inovacijų dalies jau senokai nėra laikomi Europos laivų statytojų prioritetu, “BLRT Grupp” valdybos pirmininkas, Estijos milijardierius Fiodoras Bermanas tikisi, kad šis žingsnis leis sustiprinti didžiausios Baltijos šalyse statyklos pozicijas būtent serijinių laivų statyboje. Jis teigė, kad pagaliau išsipildė sena svajonė visą laivo gimimo procesą – nuo koncepcijos sukūrimo iki baigto laivo nuleidimo į vandenį – įgyvendinti tam pačiam koncernui priklausančiose bendrovėse. Anksčiau Klaipėdos laivų statybos inžinieriai dažniau detalizuodavo užsakovo pasirinktų užsienio projektuotojų idėjas, o šįkart naujų laivų koncepciją sukūrė ir visus statybos brėžinius pateikė Vakarų laivų gamyklos antrinė kompanija “Western Baltic Engineering”.

"Veido" archyvas

Laivų statykloje Klaipėdoje pradedami statyti du nauji vienodi laivai, skirti biriems produktams, medienai ar generaliniams kroviniams plukdyti

Abu laivai, galėsiantys plukdyti ir pavojingus krovinius, kainuos apie 20 mln. eurų. Planuojama, kad tol, kol nebus parduoti kitiems savininkams, jie dirbs Baltijos ir Šiaurės jūrų regione. Pirmasis daugiafunkcis laivas Klaipėdoje bus pastatytas per metus, antrajam sūrių vandenų teks palaukti papildomą ketvirtį. Beveik 90 m ilgio laivai turės po du 2875 kub. m talpos krovinių triumus, kurių dangčiai nukeliami ožiniais kranais ir laikomi laivagalyje.

Įsigyti cechai neliks tušti

Pernai “BLRT Grupp” iš laivų statybos veiklos atsisakiusių danų įsigijo “Baltijos” laivų statyklą, sujungė ją su savo kontroliuojamos Vakarų laivų gamyklos įmonių grupei priklausančia statykla ir įsteigė Vakarų Baltijos laivų statyklą.

Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika ceremonijoje tvirtino, kad tai buvo teisingas žingsnis, nes dabar “Baltijos” cechuose vėl kuriami didžiuliai laivai – ir dujomis varomas keltas nuolatiniam užsakovui – Norvegijos įmonei “Fjord1″, ir jūriniai uosto vilkikai danų kompanijai “Svitzer A/S”, ir žvejybiniai traleriai danams bei norvegams, ir nesavaeigės biriems kroviniams gabenti skirtos baržos rusų kompanijai “EuroStyle Ltd.”, ir netrukus pirmą kartą Klaipėdoje pradedama statyti žemsiurbė, kurios užsakovas – danų kompanija “Rohde Nielsen A/S”. Be to, Vakarų laivų gamykla neseniai pranešė atliksianti pernai sudegusio kelto “Lisco Gloria” konversiją į kitokios paskirties laivą.

Estijos koncerną “BLRT Grupp” sudaro pusšimtis įmonių, kurios veikia Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Rusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. Lietuvoje veikiančiose koncerno įmonėse dirba apie 1850 žmonių, o visame koncerne – maždaug keturi tūkstančiai darbuotojų.