BFL

Aštuonerius metus glaudęsis po svetimais stogais, Klaipėdos valstybinis dramos teatras sugrįžo į savo namus Teatro gatvėje. Dėl avarinės būklės jie buvo uždaryti 2007 m. Valdžia deramo dydžio investicijomis iš pradžių nelepino, todėl rekonstrukcija užtruko.

Visa Klaipėdos teatro rekons­trukcijos, kurią atliko statybų bendrovė „Pamario restauratorius“, vertė – 17,778 mln. eurų. Taisant ankstesnes konstruktorių ir restauruotojų klaidas, pastato pamatai buvo sutvirtinti poliais, kad sienos daugiau neskilinėtų smegdamos į žemę. Suremontuotas stogas, atkurtas į Teatro aikštę atgręžtas pagrindinis fasadas su trikampiu ornamentiniu frontonu, kuriame įkomponuotas Klaipėdos herbas. Atnaujintas teatro pastatas tviska autentiškomis spalvomis – taip jis buvo nudažytas ir tarpukariu.

Rekonstruotame teatre įrengtos dvi žiūrovų salės – didžioji 417 vietų ir mažoji 149 vietų. Nemenkos investicijos skirtos vidaus įrangai: scenos mechanizmų hidraulikai, išskirtinei garso ir apšvietimo aparatūrai. Kėlimo mechanizmai ir sceną, ir parterį galės kilnoti įvairiais lygiais bei sukinėti į šonus. Paslėpus grindyse kėdes, plokštumas įmanoma sulyginti taip, kad žiūrovų salė kartu su scena taptų vientisa erdve, tinkama ne vien teatro pastatymams. Kultūros ir verslo renginiai, nesusiję su pagrindine teatro veikla, jau planuojami, o pajamos už juos papildys striuką teatro biudžetą.

Klaipėdos dramos teatras nuo šiol vienintelis šalyje turės garsios amerikiečių kompanijos „Meyer Soud“ įdiegtą elektroakustinės garso architektūros sistemą „Constellation“. Sistemą, kontroliuojančią  patalpos garso sugėrimo lygį, sudaro 44 mikrofonai, įmontuoti žiūrovų salėje, 15 mikrofonų, esančių virš scenos, ir maždaug 150 garso kolonėlių, paslėptų nuo žiūrovų akių. Visa tai valdant kompiuteriu įmanoma tikslingai programuoti garso aidėjimo trukmę, sukeliant buvimo skirtingose erdvėse efektus.

Teatro viršuje įrengtame muziejuje lankytojai susipažins su dar 1818 m. šalia Danės upės iškilusio teatro praeitimi. Mėmelis tuomet buvo nuošalus Prūsijos užkampis, tačiau miesto teatras garsėjo audringa veikla – jo scenoje netgi dirigavo su Karaliaučiaus operos trupe atvykęs vokiečių kompozitorius Richardas Wagneris.

Čia pasirodydavo iš Berlyno, Vienos, Prahos į  Rygą, Sankt Peterburgą ir kitus Šiaurės didmiesčius keliaujančios operos, baleto ir dramos žvaigždės.

Kai Prūsijos sostinė dėl Napoleono armijos puolimo laikinai buvo perkelta į Mėmelį, šiame teatre mėgo lankytis ir karalienė Luizė, Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III žmona.

Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, Klaipėdos teatre darbavosi ir vokiečių, ir lietuvių trupės – spektakliai buvo statomi dviem kalbomis. Tarpukariu čia skambėjo ne tik iškilaus lietuvių tenoro Kipro Petrausko, bet ir jo artimo bičiulio Fiodoro Šaliapino atliekamos arijos.

Vokiškoji Klaipėda garsėjo labdaros tradicijomis, todėl miesto teatrą ne tik lankė, bet ir savo lėšomis remdavo turtingi mecenatai – medienos pirkliai, laivų, uosto įmonių savininkai. Dabar tradiciją pratęsti ėmėsi Klaipėdos uosto jūrų krovinių kompanija „Bega“: ji įsipareigojo per trejus metus teatro veiklai skirti 30 tūkst. eurų. Be to, kasmet Tarptautinę teatro dieną ši kompanija dviem iškiliausiems sezono teatralams skirs premiją – po 1000 eurų.

Prieš rekonstrukciją paskutiniu teatro spektakliu, parodytu 2007 m. sausio 30-ąją, tapo režisieriaus Povilo Gaidžio režisuota komedija „Paleistuvis“. Šviesaus atminimo ilgametis Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas tą vakarą kreipėsi į publiką, kviesdamas išsaugoti spektaklio bilietus ir su jais grįžti pamatyti pirmojo spektaklio, rodomo jau rekonstruotame pastate. Teatras šį buvusio vadovo pažadą tesės: bilietus aštuonerius metus saugoję žiūrovai kviečiami į lapkričio

21 d. rodomą Ivano Turgenevo „Įnamį“.

O gruodžio 4, 6, 9 ir 10 dienomis miesto publikos lauks premjera – režisieriaus Gyčio Padegimo statoma istorinė drama pagal Arvydo Juozaičio pjesę „Karalienė Luizė“. Joje žiūrovai jau galės išvysti ir įvertinti visas rekonstruotos scenos galimybes.