2011 Vasario 02

Uostas

Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo finansavimo įstrigo

veidas.lt

Klaipėdos uostas vis nesulaukia žinių dėl Europos Sąjungos (ES) paramos keleivių ir krovinių terminalo projektui – jei krantinių ir prieplaukos statybą tektų finansuoti vien uosto lėšomis, neatmetama galimybė, kad investicijas teks karpyti kitiems uosto projektams.

Nežinia dėl ES paramos terminalo infrastruktūrai tęsiasi jau daugiau nei metus. Dabar įvertinimo arba galutinio atsakymo dėl paramos laukiama kovo pradžioje, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Iš pat pradžių ES atstovams kliuvo žemės nuomos uoste reikalai, mat gerokai anksčiau atsirado žemės nuomininkas nei pradėtas projektas. Uosto direkcija jau trečią kartą atsakė į ES pateiktus kone tokius pačius klausimus kaip ir anksčiau, pateikė paprašytus patikslinimus.

Pasak uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, šiuo atveju blogiausias dalykas yra laiko gaišinimas. Anot jo, yra padaryta kai kurių išlygų, tenkinančių ES pastabas – sutrumpintas žemės nuomos terminas nuo 50 m. iki 25 metų.

“Reikia pripažinti, kad iš pat pradžių Lietuvoje buvo blogai pradėta įgyvendinti šį projektą. Pirmiau atsirado žemės sklypo nuomininkas, o tik paskui pradedama statyba. Bet negaliu nieko kaltinti, nes tas nuomininkas įsigijo anksčiau ten veikusios įmonės akcijas ir paveldėjo teisę į žemės nuomą”, – sakė E.Gentvilas.

Susisiekimo ministro nurodymu buvo nuspręsta keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūros darbus pradėti dar pernai lapkritį uosto direkcijos lėšomis, kol neaišku dėl ES paramos. Konkursą laimėjęs rangovas “Latvijas tilti” yra įsipareigojęs krantines ir prieplauką per pustrečių metų pastatyti už 112,5 mln. litų.

Anot E.Gentvilo, jei uosto direkcija neturės finansinių išteklių, gali sustabdyti darbus, būtų koreguojami objekto pastatymo terminai. Neabejojama, kad jei terminalo infrastruktūra bus kuriama vien uosto direkcijos pinigais, tektų karpyti kai kuriuos kitus uosto projektus.

“Šiandien mūsų srautai dar subalansuoti, lyg ir neatsitiktų baisi tragedija. Tačiau jei atsirastų didesnių projektų, mums pinigų gali pradėti trūkti. Tada pirmiausia jų pristigtų keleivių ir krovinių terminalo akcininkių – “Achemos grupės” ir “Begos” – objektams. Dėl to neturėtų kentėti kitos uosto kompanijos”, – teigė E.Gentvilas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...