Akvilė MARTINAITYTĖ

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos pasirinkta strategija pasiteisino: vis daugiau pritraukiama investicijų ir nuolat auga darbo vietų skaičius, kasmet pradedami bent keli dideli projektai. Klaipėdos LEZ generalinis direktorius Eimantas Kiudulas pasakoja, kad dabar jiems svarbiausias uždavinys – tapti visaverte miesto dalimi ir dar stipriau įsilieti į uostamiesčio gyvenimą.

– Verslininkai, veikdami laisvosiose ekonominėse zonose, gauna labai aiškią naudą – mokesčių lengvatų, galimybių sumažinti veiklos sąnaudas, gauti ekspertų konsultacijas ir įvairių kitų privalumų. Kokią naudą iš LEZ gauna miestas?

– Vienas svarbiausių dalykų, kurį norime duoti ir duodame Klaipėdai – naujos aukštos kokybės darbo vietos. Tai yra kiekvieno ekonominės plėtros projekto tikslas ir mes darome viską, kad tokių darbo vietų skaičius toliau augtų. Pas mus veikia įmonės, kuriose, neįskaičiuojant vadovų, vidutinė darbuotojų alga yra apie pusantro tūkstančio eurų. Aišku, yra visokių darbo vietų ir visos jos reikalingos, bet mes stengiamės, kad į Klaipėdą ateitų technologinių, inžinerinių įmonių, kurios galėtų žmonėms pasiūlyti aukštesnio lygmens darbo vietų. Tai yra akivaizdžiausia nauda miestui, kaip ir, be abejo, šių įmonių sumokami mokesčiai.

Kita nauda nėra taip lengvai pamatuojama, bet taip pat labai svarbi. Naujos darbo vietos skatina vartojimą. Į Klaipėdos LEZ atėjusios įmonės kuria užsakymus kitoms šalia esančioms įmonėms – tiekėjams, subrangovams, paslaugų teikėjams. Taip skatinamas visas ekonominės plėtros ciklas ir Klaipėdos LEZ yra svarbi jo dalis.

– Kokią įtaką investuotojų pasirinkimui daro tai, kad esate įsikūrę šalia uosto? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, tik viena įmonė, perdirbanti žuvį, yra tiesiogiai susijusi su jūra.

– Uostas yra vienas pagrindinių mūsų partnerių. Maždaug du trečdaliai pas mus veikiančių įmonių yra vienaip ar kitaip su juo susijusios. Taip atrodo, kad su žuvį perdirbančiomis įmonėmis yra tiesioginis ryšys, bet ne tai svarbiausia. Tiesą sakant, ta žuvis, kuri pas mus patenka, nebūtinai yra iš Baltijos jūros – produkcija taip pat atkeliauja iš Barenco, Šiaurės jūrų. Tačiau su uostu susijusi visa logistika, produkcijos atvežimas ir išvežimas. Bent trečdalis pas mus veikiančių įmonių privalo būti prie uosto, jis yra pagrindinė jų žaliavų atvežimo ir produktų eksporto arterija. Tad vienas didžiausių mūsų pranašumų, kad galime joms pasiūlyti šią galimybę.

– Prieš metus kalbėdamas apie Klaipėdos LEZ ateities perspektyvas sakėte, kad tikitės tolesnio augimo, bet užsiminėte, kad koją nebent gali pakišti geopolitinė situacija. Tad kaip viskas klostosi, ar pildosi optimistinės prognozės?

– 2014 metai mums buvo labai geri – įgyvendinome penkis naujus projektus. Šiais metais galbūt pradėsime vienu projektu mažiau, bet tikimės bent jau keturių projektų. Matome didelį Skandinavijos investuotojų susidomėjimą, jis nė kiek nemažėja. Tad džiaugiamės, kad viskas klostosi pagal optimistinį scenarijų ir, manau, ši sėkmės tendencija turėtų tęstis ir toliau.

– Kas tai lemia? Ne visos laisvosios ekonominės zonos veikia taip sėkmingai.

– Svarbiausia priežastis – mūsų akcininkų pasirinkta ilgalaikė strategija. Nuo pat Klaipėdos LEZ veiklos pradžios, tai yra 2002-ųjų, buvo aiškiai žinoma, kad investicijos į šį projektą yra ilgalaikės, nebuvo tikimasi greitos sėkmės ar greitos grąžos, tiesiog nuosekliai dirbama ir einama pasirinkta kryptimi. Taip pat daug lemia geri santykiai su mūsų pagrindiniais partneriais – tiek su savivaldybe, tiek su uostu. Dar vienu svarbiu sėkmės veiksniu laikau tai, kad pasirinkome strategiją, kuri labiau remiasi ne žemės pardavimu, bet paslaugų teikimu ateinančioms įmonėms.

– Kokie Klaipėdos LEZ planai ateinantiems metams?

– Ketiname daugiau investuoti į nekilnojamojo turto projektus: statysime daugiau gamybinių, logistikos, verslo pastatų. Taip pat norime šiek tiek patobulinti ir savo plėtros viziją, kad taptume visiškai integruota Klaipėdos miesto dalimi. Svarbus žingsnis buvo žengtas, kai tapome pasiekiami miesto viešuoju transportu, tačiau to negana. Norime, kad mūsų teritorija būtų visiškai integruota į Klaipėdą ir priimama kaip normali Klaipėdos miesto dalis, o ne kaip kokia nors atskira teritorija. Taip pat norime klientams teikti dar daugiau paslaugų ir kurti geresnę aplinką tiek pas mus veikiantiems verslams, tiek dirbantiems žmonėms.

– Šiais metais paskelbtame pasauliniame laisvųjų ekonominių zonų reitinge buvote įvardyti kaip Baltijos regiono lyderiai ir patekote į Rytų Europos LEZ geriausiųjų penketuką. Kas vertinama sudarant tokius geriausiųjų sąrašus?

– Vertinama sukurta infrastruktūra, teikiamos paslaugos, pritrauktos investicijos, įmonių skaičius. Labai malonu, kad patenkame tarp geriausiųjų. Dar viena gera naujiena, kad šiemet tapome pasaulio LEZ asociacijos nariais. Ši asociacija, vienijanti daugiau nei 200 LEZ pasaulyje, skatina, kad jos narės bendrautų, bendradarbiautų ir kurtų bendrus projektus. Jei, pavyzdžiui, gamintojai norės pervežti savo prekes iš Viduriniųjų Rytų regiono į Rusiją ir ieškos tinkamų sandėlių ar gamyklų, asociacijos narės galės jiems tokių pasiūlyti. Tik turi būti užtikrinama, kad bet kurioje grandinės vietoje klientas gautų vienodo lygio paslaugas.

– Vis daugiau pasaulyje gerai žinomų įmonių renkasi veikti laisvosiose ekonominėse zonose. Kodėl?

–        Laisvųjų ekonominių zonų įtaka pasaulyje šiuo metu sparčiai auga. Jos daug prisideda, kad sparčiau plėtotųsi ir paprastėtų globali prekyba, verslininkams sudaro galimybių veikti įvairiose pasaulio šalyse. LEZ iškilo ir suklestėjo kaip patogiausia ir naudingiausia platforma tarptautiniam verslui, todėl natūralu, kad jos toliau auga ir tobulėja.

Beje, Lietuvoje veikiančios LEZ, kurių šiuo metu yra šešios, taip pat vienijasi į asociaciją. Taip galėsime geriau pristatyti valdžiai ir visuomenei tiek tarptautinę patirtį, tiek pasiekimus Lietuvoje ir, tikimės, ateinančių įmonių bus dar daugiau. Mes esame lyderiai, bet smagu, kad ir kiti sėkmingai pradeda veiklą, nes tai naudinga visai Lietuvai. Klaipėdos pavyzdys leidžia manyti, kad visų LEZ veikla bus sėkminga, o bendras darbas pristatant Lietuvą didins visos šalies žinomumą.