Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krova kasmet didėja apie 7 proc. ir tai uostui leidžia veržtis į lyderių pozicijas. Apie uosto perspektyvas ir unikalų ryšį su miestu kalbamės su Uosto direkcijos vadovu Arvydu Vaitkumi.

VEIDAS: Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – Lietuvos simbolis, mūsų jūros vartai į pasaulį. Koks ekonominis uosto indėlis į šalies ūkį?
A.V.: Klaipėdos uostą galime vadinti ne tik šalies įvaizdį formuojančiu akcentu, bet ir vienu esminių šalies ekonomikos variklių. Vien iš uosto krovos valstybės biudžetas vidutiniškai papildomas po pusę milijardo litų per metus, o uosto įmonių pajamos siekia apie 1,5 mlrd. Lt.
Su uosto veikla susijusios 800 bendrovių, kuriose dirba 23 tūkst. žmonių. Tačiau jeigu suskaičiuosime ir tiesiogines, ir netiesiogines darbo vietas, matysime įspūdingą darbuotojų skaičių: uostas sukuria apie 185 tūkst. indukuotų darbo vietų – tai iki 10,5 proc. visų šalies dirbančiųjų. Be to, uostas susijęs net su 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP. Uosto įtaka visai Lietuvai – didžiulė.
VEIDAS: Iš esmės antram Lietuvos ekonominiam centrui – Klaipėdai turėti tokią įmonę yra tikra dovana. Kodėl miestui kasmet padovanojate apie 9,2 mln. Lt?
A.V.: Esame Klaipėdos miesto bendruomenės dalis, todėl skiriame ypatingą dėmesį miestui ir jo gyventojams. Norisi pasidžiaugti, kad pavyksta palaikyti vis sklandesnį dialogą su Klaipėdos miesto valdžia. Miestas ir uostas turi dirbti ranka rankon, juk sėdime vienoje valtyje, todėl tarpusavio supratimas plėtojant ir miestą, ir uostą yra labai svarbus.
Ypač daug lėšų skiriama Klaipėdos miesto infrastruktūros projektams – gatvių tiesimui ir remontui, paminklų statybai. Šventės, festivaliai, kultūriniai renginiai ir projektai, knygų leidyba, sporto sektorius – visa tai sulaukia svaraus Uosto direkcijos dėmesio. Per pastaruosius 14 metų vien Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į Klaipėdos miesto gerovę investavo 129,2 mln. Lt.
VEIDAS: Klaipėdos uostas nuolat konkuruoja su Rygos uostu. Kaip sekasi šioje sveikoje kovoje? Kurie regiono uostai kvėpuoja jums į nugarą?
A.V.: Džiaugiamės, kad mūsų uostas – greičiausiai augantis Baltijos jūros uostas: per pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos uosto krova kasmet didėja apie 7 proc. Didžiausi Klaipėdos uosto konkurentai – uostai, esantys į šiaurę nuo Klaipėdos. Nuolat vykdomos investicijos, modernizuojami ar statomi nauji terminalai leidžia sėkmingai konkuruoti su kaimyniniais uostais ir veržtis į lyderių pozicijas. Jau dabar Klaipėdos uostas išsiskiria įspūdingu ro-ro krovinių srautu ir yra tokių krovinių lyderis regione.
Pastatytas Centrinis Klaipėdos terminalas uosto pajėgumą krauti tokio tipo krovinius padidins dvigubai. Baltijos uostų kainos patrauklios užsienio turistams, o operatyvesnis ir modernesnis keleivių aptarnavimas Klaipėdai suteiks pranašumų konkuruojant su kitais regiono turizmo traukos centrais.
Klaipėda taip pat pirmauja pagal mineralinių trąšų krovos rezultatus (pernai regione trąšų krova didėjo 19 proc.). Taip pat Klaipėdos uostas yra konteinerių krovos lyderis tarp rytinės Baltijos uostų. Klaipėdos uosto konkurencingumas išaugs ir Klaipėdos uoste pradėjus veikti tarptautiniam konteinerių paskirstymo centrui.
VEIDAS: Kokie artimiausiu metu numatomi uosto investiciniai projektai ir į ką jie bus labiau nukreipti – į krantinių gilinimą, krovos ar keleivių pervežimo didinimą?
A.V.: Viena svarbiausių uosto konkurencingumo savybių – galimybė priimti į uostą ir pakrauti kuo didesnės grimzlės laivus, nesukeliant pavojaus laivybos saugumui. Todėl nuolat giliname uostą ir rūpinamės, kad prie krantinių būtų užtikrintas reikiamas gylis.
Gilinant uostą svarbus kiekvienas centimetras. Apskaičiuota, kad vienas metras papildomai leidžia krauti į “Panamax” tipo laivą apie 150 tūkst. t krovinių. Šiuo metu prie tų krantinių galima švartuoti laivus su 13,2–13,4 metro leistina maksimalia laivų grimzle. Siekiamybė – Klaipėdos uosto vidiniame kanale užtikrinti 17 metrų gylį, kad įplauktų laivai, turinys 15,5 metro grimzlę. Tai yra didžiausi laivai, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą.
Praėjusius metus galima vadinti proveržio metais dėl įgyvendintų investicijų masto. Pernai jos siekė daugiau kaip 300 mln. Lt. Pasiektas visų laikų rekordas, kuris didina Klaipėdos uosto konkurencingumą, sudaro dar geresnes sąlygas krovinių srautų judėjimui. Šio rezultato nebūtų pavykę pasiekti be puikios ir profesionalios komandos.
VEIDAS: Šie metai jums buvo sėkmingi ne tik ekonomiškai, bet ir įvaizdžio požiūriu. Ką reiškia jums suteikti apdovanojimai už investicijų proveržį, bendruomeniškumą bei svarų indėlį įgyvendinant Klaipėdos miesto bendruomenei reikšmingus projektus?
A.V.: Šiuo metu Uosto direkcija vykdo ir yra suplanavusi investicinių projektų, kurių vertė siekia 1,149 mlrd. Lt. Džiaugiamės, kad uosto direkcija buvo įvertinta Lietuvos pramonininkų konfederacijos Metų eksportuotojo apdovanojimu už įgyvendinamas investicijas.
Mums svarbus ir kitas įvertinimas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtas bendruomeniškiausios įmonės apdovanojimas už indėlį įgyvendinant Klaipėdos miestui svarbius projektus. Ypač svarus yra direkcijos indėlis tvarkant uostamiesčio infrastruktūrą, tačiau mes rūpinamės ne tik gatvių tvarkymu – esame neabejingi ir socialiniams, kultūriniams projektams. Simboliška, kad bendruomeniškiausios įmonės apdovanojimą gavome po Klaipėdos Pilies džiazo festivalio – šventės, prie kurios gyvavimo Uosto direkcija, kaip socialiai atsakinga įmonė, prisideda jau daugybę metų. Šis festivalis – tai tik vienas iš gausybės pavyzdžių, bylojančių, kad esame neabejingi viskam, kas vyksta Klaipėdoje. Drąsiai galima teigti, kad jeigu nebūtų uosto, ir Klaipėdos miestas būtų kitoks.