Vieninteliame Lietuvos jūrų uoste 2010-aisiais perkrauta daugiausiai krovinių per visą jo istoriją.

Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasiūlė paprastą būdą, kaip Klaipėdą vėl padaryti pirmaujančiu Baltijos šalių uostu (2008 m. Lietuvos jūrų uostas jau buvo iškovojęs lyderio poziciją). Pasirodo, nereikia tam milijoninių investicijų – užtektų prie uosto krovos bendrovių rezultatų pridėti į Būtingės plūdurą išpumpuojamą tanklaiviais atgabentos žalios naftos kiekį. To su kaupu užtektų, kad Klaipėdos rezultatai viršytų šiuo metu pirmaujančio jungtinio Talino uosto krovos rodiklius.
Uosto vadovai šypsodamiesi “apsvarstė” premjero pasiūlymą, tačiau užsiėmė rimtesniais darbais. Ir nors šįmet estų aplenkti nepavyko, 31 mln. tonų krovinių visus nuteikė optimistiškai. Pagaliau įstojome į išsvajotąjį “30 mln. tonų klubą”, kuris prieš pat nosį užtrenkė duris 2008-aisiais.

Fenikso sindromas

Po jų Klaipėdos uosto laukė sunkūs 2009-ieji, nors neseniai paskelbti “Eurostato” duomenys rodo, kad kitiems uostams jie lėmė dar daugiau praradimų. Klaipėdos uostas tuomet neteko 6,7 proc. krovinių (arba 5,6, skaičiuojant kartu su Būtingės krova), o Kaliningradas – beveik penktadalio. Didžiausi šiame Baltijos regione Sankt Peterburgo ir Primorsko uostai, kartu paėmus, – 15,9 proc. krovinių. Nesidžiaugė 2009-aisiais ir kiti Europos milžinai: Hamburgas neteko 20 proc., Antverpenas – 17 proc., Roterdamas – 10 proc. krovos.
Ir tik išsišokėlis Talino uostas per krizę sugebėjo pritraukti 8,7 proc. daugiau krovinių. Šįmet dar 16,5 proc. padidinęs krovos apimtis, Estijos uostų flagmanas užtikrintai pranoko kitus Baltijos šalių konkurentus. Net 80 proc. Talino uosto krovinių yra tranzitiniai. Klaipėdos uosto krovos struktūroje tokių krovinių tėra 40 proc.
2010-ųjų pradžioje dar sunkiai būtume radę orakulų, drįstančių prognozuoti Klaipėdai naujus rekordus. Paties uosto analitikai apie įmanomus rekordinius rezultatus viešai prabilo tik pavasarį, padrąsinti viršun besistiebiančių grafikų kreivių. Vis dėlto teorija, kad iš krizės gniaužtų pirmosios išsivaduos tranzitinio transporto sistemos, aptarnaujančios guviau nei mūsiškė atsigaunančias kaimynų rinkas, pasitvirtino.
Už rekordinę metinę krovą Klaipėdoje turėtume būti dėkingi kaimynų, pirmiausia savų uostų neturinčios Baltarusijos, prekybiniams ryšiams. Šios šalies tranzitas Klaipėdoje padidėjo beveik trečdaliu. Be tradicinių kalio trąšų, šįmet per Klaipėdą aktyviau keliavo kaimynų gaminama ratinė technika. Be to, Lietuvos uostą maitino Baltarusijai skirti kitų siuntėjų kroviniai, pavyzdžiui, garsioji nafta iš Venesuelos arba stambiagabaričiai įrengimai, gabenami į Kinijos statybos rangovų Baltarusijoje vykdomas gamyklų ir elektrinių statybas.
Kadangi dėl tokių tranzito krovinių visuomet tarpusavyje aršiai pešasi keletas Baltijos uostų, galima teigti, kad šįmet sustiprėjęs Lietuvos ir Baltarusijos politinis dialogas Klaipėdoje turėjo teigiamų atgarsių.

Gamta buvo palanki

Teigiamos įtakos krovos rezultatams turėjo ir šiaurinėje uosto dalyje, kur kraunami tanklaiviai bei trąšovežiai, užtikrinta maksimali 13 metrų laivų grimzlė. Tam iš laivybos kanalo teko išsiurbti per pusantrų metų susikaupusias sąsiaurio srovių sąnašas ir ištraukti ankstesnių uosto gilintojų paliktus akmenis.
Laivų eismo tarnybos viršininkas Adomas Alekna neslepia, kad ir gamta šįmet uostui buvo palanki: mažiau būta dienų, kai dėl nepalankių oro sąlygų locmanai negalėdavo įvesti laivų arba prie krantinių jau prišvartuotuose laivuose tekdavo stabdyti krovos darbus.
Tačiau pasiektas rezultatas nereiškia, kad Klaipėdos uostas išnaudojo visus rezervus: manoma, kad nestabdant investicijų nei pačiame uoste, nei jį su sausumos užnugariu siejančiuose geležinkeliuose po dešimtmečio klaipėdiečiai galėtų priimti ir 45 mln. tonų krovinių.
“2010-ieji buvo sėkmingi dėl to, kad dirbome susitelkę, iš anksto suplanavę, kaip ką daryti. Žinoma, tai nėra vien uosto direkcijos nuopelnas, bet ir krovos, ekspedijavimo, agentavimo kompanijų, “Lietuvos geležinkelių” bei kitų partnerių bendro darbo rezultatas. Galiu patikinti, kad panašiai dirbdami prieš kitus Naujuosius taip pat galėsime vieni kitus sveikinti su puikiais rezultatais ir didėjančiu indėliu į atsigaunančią Lietuvos ekonomiką”, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.