Už puikius rezultatus pirmiausia turime būti dėkingi sparčiam baltarusiškų trąšų ir vis dar nesenkančiam lietuviškų grūdų derliaus eksportui.

Vienintelis Lietuvos jūrų uostas stiprina savo pozicijas Baltijos rytinių uostų pakrantėje ir krovos apimtimis (skaičiuojant drauge su Būtingės plūduru į „Orlen Lietuva“ gamyklą perpumpuojama žalia nafta) baigia pavyti Rusijos didmiestį Sankt Peterburgą. Tiesa, šis vis daugiau krovinių perleidžia savo palydovui – sparčiai besiplečiančiam Ust Lugos uostui, nutolusiam nuo Sankt Peterburgo apie šimtą kilometrų.
Latvijoje savo ruožtu Ventspilio uostas mina ant kulnų šįmet gerų rezultatų nedemonstruojančiai sostinei Rygai. Talino krovos žvaigždė, jau pernai parodžiusi kritimo trajektoriją, ir toliau palengva leidžiasi.
O štai Klaipėdos uostas šįmet demonstruoja stabilų augimą. Palyginti su praėjusių metų pradžia, krovinių kiekis Lietuvos uoste šoktelėjo kone penktadaliu. Jau praėjusios darbo savaitės pabaigoje kovo mėnesio rezultatas čia pasiekė 3,35 mln. tonų ir tapo rekordinis, nes iki šiol produktyviausiu laikytas 2011 m. spalis, per kurį sugebėta aptarnauti 3,3 mln. t krovinių. Beje, naujasis atskaitos taškas žada būti dar solidesnis, nes krovos bendrovėms šventinių savaitgalių nebūna, o vidutinis uosto tempas dabar siekia 120 tūkst. t per parą.

Kaltininkai – trąšos ir grūdai

Tokius rezultatus visų pirma lėmė smarkiai suintensyvėjęs (beveik 60 proc., palyginti su pernykščiu kovu) trąšų eksportas. Pasak uosto rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, prie to labiausiai prisidėjo tranzitu per Klaipėdą keliaujančios baltarusiškos kalio trąšos.
„Jų eksportas į Kiniją šįmet prasidėjo jau sausį, o 2012-ųjų pradžioje dar laukėme, kol gamintojai pasirašys sutartis su pirkėjais. Šiek tiek vėliau prie kinams skirtų prisidėjo Indijos kryptimi iškeliaujančių trąšų srautas“, – komentuoja A.Drungilas.
Beje, padidėjo ne vien birių, bet ir skystų trąšų eksportas. Tokios trąšos į Klaipėdą atkeliauja iš gamyklų Lietuvoje ir Baltarusijoje.
Kone penktadaliu ūgtelėjo ir naftos produktų krova. Dėl šio skirtumo labiausiai derėtų kaltinti pastebimai atsigavusį „Achemos“ koncernui priklausantį krovinių terminalą, aptarnaujantį šviesiuosius naftos produktus. Tačiau gerėjo rezultatai ir valstybės valdomoje „Klaipėdos naftoje“.
Trečiasis krovinys, kuriam dėkingos Klaipėdos uosto krovos įmonės, – tebesitęsiantis gausaus pernykščio grūdų derliaus eksportas. Per tris pirmuosius šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta keturis kartus daugiau grūdų nei pernai.
Prie puikių rezultatų prisidėjo ir šiek tiek kukliau kylantys konteinerių bei vadinamųjų ro-ro krovinių srautai. Nors metų pradžios rodikliai viršijo uostininkų prognozes, A.Drungilas spėja, kad vėlesniais šių metų mėnesiais krovos augimo tempai Klaipėdoje nebedidės taip sparčiai: „2012-ųjų pradžia mums buvo ganėtinai prasta, o antrąjį pusmetį krova pastebimai atsigavo. Jau vien dėl to šitokių efektingų palyginimų vėliau nebematysime“, – aiškina uosto rinkodaros ir administracijos direktorius.

Informacijos skleidžiama mažiau

Vasario pradžioje darbą pradėjus naujam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovui Arvydui Vaitkui, pirmiausia direkcijoje žadėta stiprinti infrastruktūrininkų pajėgas. Tačiau prabėgus porai mėnesių apie struktūrinius pokyčius šia linkme vis dar negirdėti, investicinius projektus prižiūrinčių darbuotojų taip pat nepriimta daugiau. Užtat generalinis direktorius iškart užsiėmė savojo kabineto, paveldėto iš Seiman pasitraukusio liberalo Eugenijaus Gentvilo, pertvarkomis.
Nutrūko ir E.Gentvilo įvesta kas mėnesį rengiamų spaudos konferencijų, kuriose buvo aptariami uosto rezultatai, tradicija. Apskritai sugriežtinta žurnalistų judėjimo po direkcijos pastatą tvarka: jie į administracines direkcijos patalpas nuo šiol įleidžiami tik atstovo ryšiams su visuomene ar jį pavaduojančio darbuotojo lydimi.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-14-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.