A. Merkytės nuotr.

Ar kada susimąstėte, kokioje aplinkoje gyvenate, ar geriate švarų vandenį, ar pagalvojote, kaip paprastomis, naminėmis priemonėmis sumažinti nitratų kiekį daržovėse? Atsakymų į šiuos klausimus ieško Klaipėdos moksleiviai. Susivokti daugelyje aplinkosaugos temų padės Lietuvoje gegužės 23 dieną organizuojama atvirų durų diena.

Šią dieną vyksiantis renginys „Profesoriaus atradimai gamtoje – eksperimentuok kartu!“ nuo 12 iki 15 valandos kviečia apsilankyti visus klaipėdiečius, šeimas su mažais vaikais ir jaunimą Klaipėdos pirmojoje vandenvietėje, kuri po atliktų atnaujinimo darbų pasiekė aukščiausią modernumo lygį.

Panašūs renginiai tuo pat metu vyks ir Vilniaus bei Marijampolės nuotekų valyklose ir Alytaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorijoje.

Pamatys, kaip ruošiamas vanduo

Kiekvienas apsilankęs visiškai automatizuotoje Klaipėdos miesto pirmosios vandenvietės vandens ruošykloje pamatys, kaip čia ruošiamas vanduo patenka į gyventojų namų čiaupus. Atvirų durų dienos metu svečių lauks ne tik ekskursijos po vandenvietę. Renginio organizatoriai parengė įdomią, turiningą programą ir mažiesiems renginio dalyviams.

Renginio vedėjas, vaikų mėgstamas personažas – išmintingasis Profesorius, pasirengęs vaikų žinias patikrinti viktorinoje ir aktyviausius apdovanoti šauniais prizais. Taip pat kiekvienas dalyvis savo įgūdžius galės išbandyti eksperimentuodamas su vandeniu ir cheminėmis medžiagomis. Taigi pramogų, žaidimų ir naudingos informacijos netrūks per visą šventę.

Atvirų durų dieną taip pat bus apdovanoti vykstančio moksleivių konkurso „Atradimai gamtoje“ laimėtojai. Šiame konkurse nusprendė dalyvauti net aštuonių Klaipėdos rajono mokyklų moksleiviai. Pirmųjų vietų nugalėtojams bus įteikti konkurso organizatorių įsteigti prizai – bilietai į kino filmą visai klasei.

Įdomu, kas lemia tokį uostamiesčio jaunimo susidomėjimą aplinkosauga? Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos chemijos ir technologijų mokytoja Jūratė Drevinskienė pasakojo, kad sužinoję apie rengiamą konkursą 8 klasės moksleiviai entuziastingai ėmėsi ekologijos temos. Iš pradžių kilo minčių imtis paprastų tiriamųjų darbų, pavyzdžiui, atlikti palyginamąjį parduotuvėje pirktų ir namie užaugintų daržovių nitratų tyrimą. Tačiau vėliau nuspręsta imtis išliekamąją vertę turinčio tyrimo ir nustatyti, kokį metodą naudojant galima maksimaliai sumažinti nitratų kiekį daržovėse. Pavyzdžiui, kiek sumažėtų nitratų daržovėse, jei pamirkytume jas parūgštintame vandenyje. Moksleiviai bandymais nusprendė ištirti, kaip keičiasi nitratų kiekis daržovėje naudojant tam tikrus nitratų mažinimo metodus ir jų nenaudojant. „Tikiu, kad naudinga ir praktiškai sužinoti, kaip, pavyzdžiui, 20 proc. sumažinti nitratų kiekį naudojant tam tikrą metodą“, – sakė mokytoja.

Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijoje penkios dienos skiriamos netradicinio ugdymo praktinei tiriamajai veiklai. Šios mokyklos biologijos mokytojos Živilės Montrimienės pasiūlytas oro taršos nustatymas bioindikatoriais sulaukė septintokų susidomėjimo. Vaikai rinko kerpes iš įvairių Klaipėdos vietų ir pagal jų rūšinę įvairovę nustatė oro užterštumo būklę. Šio tyrimo rezultatus moksleiviai pristatys šių metų konkursui.

Abi mokytojos tvirtina, kad motyvuotiems moksleiviams svarbios ekologijos temos, jie rūšiuoja atliekas, domisi gyvenamosios aplinkos kokybe, taip pat aktyviai įsitraukė ir į organizuojamus konkursus. Tad natūralu, kad daugelis jų per atvirų durų dieną apsilankys Klaipėdos pirmojoje vandenvietėje.

Modernioje vandenvietėje viskas valdoma nuotoliniu būdu

O apsilankyti modernizuotoje Klaipėdos pirmojoje vandenvietėje, kuri savo duris lankytojams atvers gegužės 23 dieną, tikrai verta. Kiekvienas savo akimis galės išvysti, kaip ruošyklos įranga prisitaiko prie atitekančio iš požeminių gręžinių vandens srauto ir sureguliuoja vandens lygius tarpiniuose rezervuaruose. Vandens srautų, filtrų valdymui panaudojamos pneumatinės valdymo sklendės. Amonio šalinimo biologinis procesas vyksta pusiau apsemtuose, vadinamuosiuose sausuosiuose filtruose. Tokio darbo režimo filtrų Lietuvoje daugiau nėra.

Fluorui iš geriamojo vandens šalinti naudojama populiariausia pasaulyje – atbulinio osmoso technologija. Šioje vandens ruošykloje operatoriaus nėra. Pirmosios vandenvietės darbuotojai tik papildo stabiliam technologiniam režimui užtikrinti reikalingus reagentus. Šios vandenvietės (kaip ir kitų įmonės objektų) technologinis procesas stebimas ir valdomas nuotoliniu būdu iš centrinės dispečerinės.

Nuo 2013 m. spalio mėnesio Klaipėdos miesto pirmojoje vandenvietėje įgyvendinti vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcijos darbai atlikti pasinaudojus Sanglaudos fondo lėšomis pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę. Todėl šiuo metu Klaipėdos miesto gyventojai gauna geriamąjį vandenį, kuriame fluorido ir amonio koncentracija neviršija leistinų normų.

Modernizuota vandenvietė per atvirų durų dieną pasirengusi priimti visus smalsuolius, ypač jaunimą ar šeimas su vaikais, kuriems įdomu, kokiam sudėtingam procesui vykstant paruošiamas ir kokios kokybės vanduo teka iš galutinio vartotojo čiaupo.

Klaipėdos regione gelmių vanduo užterštas

Paruošti normas atitinkantį vandenį vartotojams tikrai nėra lengva. Šiaurės vakarų ir Vakarų Lietuvos regionuose, susiklosčius nepalankioms geologinėms bei hidrogeologinėms sąlygoms, požeminiame geriamajame vandenyje dažniausiai aptinkamas didesnis už normą toksinio rodiklio fluorido kiekis.

Nors fluoridas – chemiškai ir biologiškai aktyvus elementas, kurio reikia žmogaus organizmo vystymuisi, kaulų ir dantų augimui, jo yra dantų pastose, kad dantis apsaugotume nuo ėduonies, jo perteklius žmogaus organizmui yra kenksmingas. Ryškiausios problemos, su kuriomis susiduria pernelyg fluoruotą vandenį geriantys žmonės, – dantų fluorozė, pažeidžianti dantis jiems formuojantis ir vystantis, taip pat galimi kalcio ir magnio apykaitos sutrikimai. Geriamajame vandenyje fluoridas yra beskonis, bekvapis, bespalvis ir nesudaro jokių drumzlių. Gerdamas fluoruotą vandenį žmogus nejaučia jokio skonio.

Šių kraštų vandenyse buvo aptinkamas ir amonio perteklius, kuris tiesioginio neigiamo poveikio žmogaus sveikatai neturi. Tačiau didelė amonio koncentracija geriamajame vandenyje gali sukelti cheminę reakciją, kurios metu vandentiekio vamzdyno tiekiamame vandenyje amonis gali pereiti į nitritus, darančius kenksmingą poveikį žmogaus organizmui.

Kviečiame pasinaudoti šia reta galimybe ir visus norinčiuosius apsilankyti atvirų durų dienos renginyje „Profesoriaus atradimai gamtoje – eksperimentuok kartu!“ Klaipėdoje.

LAIKAS: gegužės 23 d., 12–15 val.

VIETA: Klaipėdos I vandenvietė

ADRESAS: Liepų g. 49a, Klaipėda

RENGINYS NEMOKAMAS

Austė Merkytė