Atsivertę šio “Veido” numerio antrąją pusę, su “Skaitinių” rubrika rasite ištrauką iš netrukus Lietuvos knygynuose pasirodysiančios Jameso Borgo knygos “Minties galia”.

Rekomenduoju perskaityti. Ne tik šią ištrauką – visą knygą. Mat joje galima sužinoti, kaip kontroliuoti mintis, emocijas ir visą savo gyvenimą. Arba kaip negatyvų mąstymą iškeisti į pozityvų.
Žinoma, atsiras skeptikų, tvirtinančių, kad knygų apie pozityvų mąstymą, apie tai, kad mūsų jausmus lemia mūsų mintys, ar apie tai, kaip save deramai nuteikti, prileista tūkstančiai. Ir tai tiesa. Bet kai kurios – jų grafomanija, o kitos – tikrai vertingos. Ir tas vertingąsias derėtų vežti į mokyklų bibliotekas, o kai kurias net įtraukti į privalomosios literatūros sąrašą. Nes Lietuvoje negatyvusis mąstymas vyrauja visose amžiaus grupėse – nuo pirmokų iki 80-ies metų senjorų.
Apskaičiuota, kad mūsų galvoje kasdien kyla nuo 60 iki 80 tūkst. minčių. Liūdna, bet daugiau neigiamų, be to, vienos neigiamos mintys sukuria ištisą negatyvių minčių traukinį ar spiralę. O lietuvių gebėjimai šioje srityje apskritai neišmatuojami: jų mintys dažniausiai vyniojasi į patį juodžiausią finišą.
Kiekvieną dieną tenka bendrauti daugiau nei su šimtu žmonių. Vieną savaitę net bandžiau skaičiuoti, kiek jų buvo nusiteikę pozityviai, o kiek negatyviai. Rezultatas – 7:93 proc. Žinoma, gal tai todėl, kad mūsų darbo sritis – žurnalistika, ir visi kažkodėl mielai pasakoja savo problemas, bet juk žurnalistai su malonumu išklauso ir gerų, pozityvių naujienų, kurių čia kai kas vis pasigenda Lietuvos žiniasklaidoje. Net nuėjus į priėmimą, kur nuotaika turėtų būti pakili, regi daugybę marmurinių ar kančios išvargintų veidų. O jau kai išsižioja… viskas baigiasi dažniausiai iš serijos, kaip Kubilius nuvarė šalį. Kartais net tiesiai tenka klausti: “O kas jus nuteikia optimistiškai?”
Paradoksalu, bet net mokyklose retai beišvysi gyvenimo džiaugsmo. Dauguma vaikų ne džiugiai krykštaudami plaukia per gyvenimą, o klampoja ir jau puikiai mąsto negatyviai. Jie dar nežino, kad važiuoti neigiamų minčių traukiniu reiškia riedėti slidžia nevilties nuokalne, o dažnai kelias ten dar nesibaigia.
Kita vertus, nedaug jie ir įkvepiančių pavyzdžių turi, nes dauguma suaugusiųjų – paskutiniai niurzgos. Apskritai viešojoje erdvėje, viešajame kalbėjime įsivyravę kritika, viso ko neigimas, stačiokiškumas, nepraustaburniškumas, skundimasis ir aštrūs kirčiai visiems ir viskam, su kuo nesutinkama. O štai ramaus, kultūringo, oraus, gilaus, išmintingo, tolerantiško kalbėjimo ir vertinimo lieka vis mažiau.
Tarkime, man asmeniškai pokalbiai su Justinu Marcinkevičiumi, Tėvu Stanislovu, Vanda Zaborskaite, monsinjoru Kazimieru Vasiliausku ar Jonu Kubiliumi įsirėžė visam gyvenimui, bet pastaraisiais metais sutikti tokių pašnekovų tenka vis rečiau. Net dauguma šio laikmečio intelektualų užsikrėtę negatyvumo virusu.
Bet pradžioje minėtoje knygoje “Minties galia” aiškinama, kad iš neigiamo mąstymo vis dėlto galima ištrūkti, laiku sustabdžius neigiamas, blogas mintis. Mat kiekvienas žmogus valdo savo protą, o ne protas valdo jį, be to, mes patys kuriame savo mintis. Norėtųsi, kad ir Lietuvoje vis daugiau žmonių kurtų pozityvias mintis, o galiausiai įsėstų ir į tokių minčių traukinį.