Rasa Juknevičienė
– Daugelį nustebino Jūsų pranešimas apie laukiamą Baltarusijos gynybos ministro vizitą, kurio metu ketinama pasirašyti susitarimą dėl bendradarbiavimo krašto apsaugos srityje. Iš kur ta draugystė? Juk Baltarusija dar pernai kartu su Rusija rengė prieš Lietuvą ir Lenkiją nukreiptus manevrus?
– Jūsų minimos karinės pratybos “Zapad” buvo suplanuotos ne pernai, o dar prieš trejus metus. Apskritai karinis bendradarbiavimas su Baltarusija tapo įmanomas po to, kai 2006-aisiais iš ginkluotųjų pajėgų vado posto pasitraukė generolas Vladimiras Uschopčikas, vienas įtariamųjų Sausio 13-osios byloje. Tuomet ir pradėjo megztis Lietuvos ir Baltarusijos kariškių kontaktai – vieni pas kitus važiuodavo stebėti vykstančių pratybų, keletas baltarusių atvyko mokytis anglų kalbos Lietuvos karo akademijoje.
Tapusi ministre dar pernai kviečiau atvykti į Vilnių ankstesnį Baltarusijos gynybos ministrą Leonidą Malcevą, tačiau prieš pusmetį jis buvo paskirtas gynybos tarybos valstybės sekretoriumi. Tad vietoje jo į Lietuvą atvyksta naujasis ministras Jurijus Žadobinas.
Man truputį keista, kad šis pranešimas sulaukė tokio dėmesio, nes niekada nedarėme jokios paslapties iš noro gerinti santykius su Baltarusija gynybos srityje. Esame suinteresuoti, kad mūsų kaimynai kaip galima daugiau sužinotų apie NATO, kad jų kariškiai draugiškiau žiūrėtų į NATO. Tiesiog iki šiol niekam tai nebuvo įdomu ir mūsų niekad niekas apie tai neklausė. O dabar per susitikimą su demokratiniu Baltarusijos jaunimu salėje buvęs baltarusis žurnalistas mano pasakytą žinią ištransliavo, o mūsų žiniasklaida ją pasigavo.