Šiuo metu šalies leidyklose vyksta intensyvus darbas. Į knygynus keliauja ne tik artėjančioms šventėms numatytos knygos, bet jau ruošiamasi ir knygų mugei. „Veidas“ siūlo susipažinti su keletu vertingiausių ateinančio pusmečio leidinių.

Viena didžiausio dėmesio vertų artimiausią pusmetį pasirodysiančių knygų – žymaus prozininko, dramaturgo ir vertėjo Grigorijaus Kanovičiaus 85-mečio progai skirta visos jo kūrybos rinktinė. Kaip teigia leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė, pats rašytojas šią penkių tomų knygų seriją, pasirodysiančią ir lietuvių, ir rusų kalba, suvokia tarsi viso savo gyvenimo ataskaitą. Ne veltui šis projektas buvo pats didžiausias leidyklos istorijoje ir prie jo nepakeliant galvų dirbta ilgiau nei metus. Planuojama, kad rusiškas leidimas pasirodys dar vasarį, o po jo greitai išeis ir lietuviškasis.
Taip pat verta laukti ir kultūros autoritetų Tomo Venclovos bei Czeslawo Miloszo bendros knygos „Grįžimai Lietuvon“, kurioje bus galima susipažinti su tokiais išskirtiniais dalykais, kaip abiejų autorių dienoraščių ištraukos ar vienas kitam rašyti laiškai. Čia bus ir vienas kito eilėraščių vertimų, eseistikos. „Trumpai tariant, ši knyga yra tarsi dėlionė apie du unikalius literatūros pasaulio žmones, jų bendrumą ir skirtybes bei esminę jungtį – Lietuvą“, – apibūdina leidyklos „Vaga“ vyriausioji redaktorė Agnė Puzauskaitė.
Išskirtinai ryškios rašytojos, dailės istorikės Kristinos Sabaliauskaitės kūrybos gerbėjai taip pat neliks nusivylę: 2014 m. knygynuose pasirodys didelio populiarumo sulaukusio rašytojos romano trečioji dalis – „Silva rerum III“. Abi ankstesnės romano dalys 2009 ir 2011 m. buvo pripažintos Metų knygomis, o pirmoji – netgi kritikų oficialiai įvardyta viena iš dešimties įsimintiniausių dešimtmečio knygų. Natūralu, kad iš trečiosios dalies tikimasi ne ką mažiau.
Naujoji K.Sabaliauskaitės knyga pratęs Norvaišų šeimos sagą ir atskleis šio istorinio romano sumanymą: viena knyga – viena šeimos karta. Kaip atskleidžia pati rašytoja, „Silva rerum III“ skaitytoją nukels į XVIII amžiaus vidurį, dekadentišką rokoko laikmetį, dažnai pavadinamą „sutemomis prieš Apšvietą“, kada vieną turtingiausių laikotarpių išgyvenusią Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę drebino ne epidemijos ar karai, bet kai kas pavojingesnio: intrigos, korupcija ir vidinis irimas.
Skaniu kąsneliu knygų mėgėjams žada tapti ir rašytojos, žurnalistės Audronės Urbonaitės trečiasis romanas „Žydiškų daiktų kambarys“. Jame šmaikščia siurrealistine maniera pasakojama apie karjeros aukštumas pasiekusios ir sėkmės lydimos merginos nesugebėjimą susitaikyti su tuo, kad tėvas jos nemylėjo. Mergina apsisprendžia siekti keršto ir leidžiasi į tėvo paieškas, kol galiausiai nusitaiko į konglomeratą „RIMI XXL“, manydama, kad jos tėvas – pagrindinis akcininkas ponas Kuklenskis. Ji sukurpia gudrų planą, kaip suvilioti savo netikrus brolius iš kitų santuokų ir taip atkeršyti jos nemylėjusiam tėvui… Taigi, atrodo, galima tikėtis, kad ši knyga skaitytoją ne kartą nustebins.
Ir populiariojo laidų vedėjo, žurnalisto, rašytojo bei keliautojo Algimanto Čekuolio gerbėjai 2014 m. sulauks kai ko ypatingo – naujos šio autoriaus knygos „Generolo Sena Karvė istorija“. „Tai svarbiausia knyga mano gyvenime”, – tvirtina rašytojas, galintis pasigirti bene dvidešimties knygų autoryste.
„Generolo Sena Karvė istorija“ ypatinga tuo, kad, be enciklopedinės publicistikos, 82-ejų metų rašytojas skaitytojams pirmą kartą pateiks autobiografiją „be nutylėjimų“, papasakos apie savo margą ir nuotykių pilną gyvenimą: vaikystę, jaunystę ir studentavimą, jūrininkavimą – tuo metu vienintelį būdą pamatyti pasaulio, žurnalisto darbą užsienyje bei gyvenimą grįžus į Lietuvą. A.Čekuolis juokauja, kad šią knygą jis rašė visą gyvenimą, nors “užrašė” vos per dvejus metus.
Pasak rašytojo, išleisti tokią knygą jį paskatino ir garbus amžius, ir dažni siūlymai parengti jo biografiją. „Vis dėlto supratau, kad tai negali būti padaryta „iš šono“, tai turi ateiti iš savęs. Atpasakojant kai kurie dalykai gali atrodyti nereikšmingi, o aš pats matau įvykių seką, – knygos gimimo niuansus atskleidžia A.Čekuolis. – Pirmosios dalies rašymas užėmė tikrai daug laiko. Daug svarsčiau, ką rašyti, – ne todėl, kad ką nors slėpčiau (to tikrai nedariau), bet dėl to, ar tai bus įdomu žmonėms dabar.“
Ir tai dar ne viskas gerų lietuviškų knygų fronte. „Džiaugiamės, kad sugrįžta Saulius Šaltenis – kitą pusmetį bus išleista jo knyga „Demonų amžius“. Taip pat pasirodys gilios eseistikos kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus autobiografinė knyga su ekskursais į kultūrinį Lietuvos gyvenimą „Koncertas“, Violetos Palčinskaitės „Atminties Babilonai“ ir Mikalojaus Vilučio eseistikos knyga „Sriuba“, – vardija L.Varanavičienė. – Taip pat paminėčiau knygą, skirtą tolimų kraštų mėgėjams, tačiau norintiems į juos pažvelgti atidesniu nei turisto žvilgsniu. Jiems rekomenduočiau žurnalistės Eglės Digrytės knygą „Laiškai iš Kabulo“ apie Afganistaną.“
Norintieji į pasaulį pažvelgti atidesniu žvilgsniu apsidžiaugs ir leidyklos „Kitos knygos“ išleidžiama „Agora 2“, kurioje ras svarbiausių politinės komunikacijos reiškinį nagrinėjančių Lietuvos mokslininkų įžvalgų apie pastaruoju metu itin aktualų dalyką – informacinius karus. Kaip paaiškina vyriausiasis redaktorius Lauras Bielinis, „Agoroje 2” stengtasi sutelkti visus šioje srityje daugiausiai pasiekusius mokslininkus: čia sudėti tokių tyrėjų, kaip Gintautas Mažeikis, Audronė Nugaraitė, Kęstutis Šerpetis, Nerijus Maliukevičius, Andrius Šuminas, bei kitų šios srities ekspertų darbai. „Tai analitinis darbas, kurio tikslas – apžvelgti esmines politinės komunikacijos tendencijas, kartais pasireiškiančias per aktualius kasdienius įvykius, o kartais būtent dėl jų nepastebimas“, – paaiškina L.Bielinis.

Užsienio autoriai džiugins ypatingų žmonių istorijomis

2014-aisiais laukiama pasirodant ir keleto itin įdomių užsienietiškų knygų. Viena jų – Marco Rubine’o parengta legendinės prancūzų dainininkės „Edith Piaf“ atsiminimų knyga su muzikologo komentarais. Šios knygos pagrindas – 1958 m. žurnalisto Louis René Dauveno parengta E.Piaf autobiografija „Au bal de la chance“ ir metai po šios kultinės asmenybės mirties (1964 m.) pasirodžiusi iš interviu ir straipsnių Jeano Noli surinkta knyga „Ma vie“. Ši knyga – gyvas E.Piaf portretas jos pačios akimis, pirmuoju asmeniu pasakojantis apie pirmąsias dainas gatvėse, debiutą garsiame kabarete, koncertus, teatrą, dainas, kitus atlikėjus, meiles, interviu su žurnalistais, gastroles JAV ir daugybę kitų dalykų.
Atrodo, kad kitąmet, be E.Piaf, Lietuvos knygynuose karaliaus ir kita ypatinga moteris – iš Meksikos kilusi siurrealizmo srovei atstovaujanti tapytoja Frida Kahlo. Hayden Herreros parengtoje ir itin teigiamų įvertinimų savo šalyje sulaukusioje menininkės biografijoje pasakojama apie F.Kahlo vaikystę Meksikos revoliucijos metais, vos pilnametystės pasiekus ją suluošinusią avariją, mylimus vyrus ir Komunistų partiją – viską, kas suformavo vieną įdomiausių ir originaliausių XX a. kūrėjų.