Pasaulio patirtis rodo, kad kelias į sėkmingą ekonomiką prasideda nuo gero švietimo.

Dainininkas Bobas Dylanas kadaise yra padaręs išvadą, kad universitetai labai panašūs į senelių namus. Skirtumas esąs tik toks, kad universitetuose miršta daugiau žmonių. Aišku, miršta ne fiziškai, veikiau dvasiškai, kai savęs tobulinimas, naujų įgūdžių ir žinių įgijimas iškeičiamas į paprasčiausią mechaninį faktų kalimą.
Tas pats gali būti pasakyta ir apie mokyklas, kuriose vaikai pradeda savo žygį į žinių bei įgūdžių pasaulį. Už švietimą atsakingiems specialistams kyla svarbiausias klausimas: kaip užtikrinti, kad tas žygis būtų ne tik įdomus, kupinas iššūkių, atradimų, bet ir efektyvus, duodantis apčiuopiamų rezultatų? Galų gale Lietuvai ypač aktualus klausimas, kaip grąžinti prestižą mokytojo specialybei, kuri pas mus yra labai nuvertinta? Čia neabejotinai praverstų labiausiai švietimo srityje pažengusių valstybių pavyzdžiai.

Iš ko mokytis?

Prieš pradedant svarbiausia atsakyti į klausimą, kaipgi nustatomos tos šalys, kuriose mokymo lygis pats aukščiausias. Čia itin praverčia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos kas trejus metus atliekamas PISA tyrimas. Štai 2009 m. pasiekimų patikrinime dalyvavo 65 valstybės ir daugiau kaip 470 tūkst. penkiolikmečių moksleivių. Penkiolikmečiai pasirinkti neatsitiktinai, nes jie sparčiai artėja prie to amžiaus, kai pagal daugelio valstybių įstatymus baigiasi privalomasis lavinimas ir mokiniai toliau patys gali rinktis savo ateitį. Tad tyrimu siekiama patikrinti, kaip mokiniai geba priimti sprendimus, susidoroti su kasdieniais iššūkiais, pritaikyti praktikoje įgytas žinias ir įgytus gebėjimus investuoti į tolesnį tobulėjimą.
Mokinių gebėjimai vertinami trijose srityse – skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų. Pirmojoje geriausiai pasirodė Kinijos mokiniai, jiems už nugaros liko Pietų Korėjos ir Suomijos penkiolikmečiai. Estai šioje kategorijoje užėmė itin aukštą tryliktą vietą ir pranoko tokias valstybes, kaip Šveicarija, JAV, Didžioji Britanija, Švedija ar Vokietija. Lenkai liko penkiolikti. Geriausiai išvystytais matematiniais gebėjimais gali didžiuotis Kinijos, Singapūro ir Honkongo mokiniai. Iš Europos valstybių aukščiausią šeštą vietą užima Suomija. Gamtos mokslų srityje vėlgi pirmauja Kinija, o už jos rikiuojasi Suomija ir Honkongas. Estai šioje kategorijoje didžiuojasi devinta vieta.
Tad favoritai daugmaž aiškūs, ir Lietuvai, kuri šiuose reitinguose negali pasigirti aukštomis vietomis (visose trijose kategorijose pasirodėme statistiškai daug prasčiau nei bendras Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkis), tikrai yra kur stiebtis. Lietuva visose trijose kategorijose netgi atsilieka nuo bendro šalių vidurkio. O pavyzdžių, kaip galima sėkmingai pertvarkyti švietimo sistemą, toli dairytis tikrai nereikia – užtenka pažvelgti į sėkmingą suomių patirtį.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-41) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.