Perl Harboras? JAV karinė jūrų bazė Havajuose, į vakarus nuo Honolulu, iš kurio kilęs kadenciją baigiantis JAV prezidentas Barackas Obama.

Rima JANUŽYTĖ

Nuo 1941 m. gruodžio 7 d., t.y. per pastaruosius 75 metus, Havajuose oficialiai nebuvo apsilankęs nė vienas Japonijos premjeras.

Shinzo Abe bus pirmasis: Japonijos premjeras gruodžio 26 d. apsilankys Perl Harbore ir padės B.Obamai atsitraukti nuo Kalėdų stalo. Tiesa, Sh.Abe iš anksto perspėja: jokių atsiprašymų nesitikėkite, draugai amerikiečiai, nes mainai yra manai – šią vasarą B.Obama apsilankė Hirošimoje ir taip pat tik užjautė pirmą atominę bombą istorijoje savo gyvybe patikrinusius japonus, bet atsiprašyti „pamiršo“.

Ar Perl Harborą apskritai galima dėti ant tų pačių svarstyklių kaip Hirošimą ir Nagasakį? Vargu. Tačiau patys japonai ir amerikiečiai viską pateikė ir suorganizavo taip, kad tarp Perl Harboro ir Japonijos salų atsirastų neryškus lygybės ženklas.

Ir tam yra savų priežasčių. Pavyzdžiui, Kinija. Bet apie ją vėliau.

Nors matematikai čia gal ir ne vieta, šiek tiek skaičių bendram kontekstui priminsime. Kad būtų aiškiau, o gal dar mažiau aišku, kas pirmesnis, kas labiau „prisidirbo“ ir kam labiau reikia ar nereikia atsiprašyti – japonams ar amerikiečiams.

Perl Harboro ataka buvo surengta 1941-aisiais. Hirošima ir Nagasakis nuo „atomo“ kartu su gyventojais išsilydė 1945-aisiais.

Perl Harboras atvėrė karo pradžią Ramiajame vandenyne. Hirošimos ir Nagasakio tragedija užbaigė Antrąjį pasaulinį karą.

Perl Harboro atakos priešistorė – ne mažiau tragiška nei Hirošimos ir Nagasakio likimas. Japonija jau nuo 1931 m. vykdė agresiją prieš Kiniją. Itin žiaurią: žudė ir kankino civilius, su karo belaisviais atlikdavo įvairius eksperimentus.

Japonijos apetitas augo ir ji nusitaikė į platesnį Azijos regioną. O kad grobti ir žudyti nesutrukdytų amerikiečiai, jiems nutarta suduoti staigų galingą smūgį ir išvesti JAV karinį laivyną iš rikiuotės.

Šios smūgio suvestinė: per Japonijos aviacijos ir povandeninių laivų ataką prieš JAV Ramiojo vandenyno laivyną buvo nuskandinti keturi linijiniai ir vienas minavimo laivas, du eskadriniai minininkai, sunaikinti 188 lėktuvai, o žuvusiųjų, skaičiuojama, buvo 2403.

Reikėtų patikslinti: vien tą dieną.

Skaičiuojant konkrečiomis dienomis, Japonija nuo amerikiečių nukentėjo nepalyginti labiau: iš viso nuo atominių bombų, kurių viena Japonijos salas sudrebino 1945-ųjų rugpjūčio 6 d., o kita – rugpjūčio 9 d., žuvo mažiausiai 200 tūkst. Japonijos gyventojų. Kaip sakė bombas skraidinę lakūnai, tai buvo baisiausia, ką gali pamatyti žmogus.

Tačiau kuri pusė kaltesnė dėl aukų, kurių pareikalavo 1941–1945 m. karas? Kuri pusė apskritai buvo „blogieji“, o kuri – „gerieji“? Gal pasirinkta žiauri taktika užkirto kelią dar didesniam žiaurumui, o gal jį tik skatino?

Viešėdamas Japonijoje B.Obama atrodė susigraudinęs dėl japonus ištikusios tragedijos. JAV lyderis Hirošimoje padėjo gėlių, pasakė iškilmingą kalbą ir paragino uždrausti branduolinius ginklus, tačiau už atominį Hirošimos, o vėliau Nagasakio bombardavimą neatsiprašė.

Japonijos premjeras Sh.Abe, šiaip jau garsėjantis nacionalizmu ir Japonijos nusikaltimų prieš karą ir per jį menkinimu, Perl Harboro uoste Havajuose pagerbs žuvusiuosius, bet atsiprašyti irgi nežada.

Gal to ir pakanka? Gal tai užkirs karą naujam karui Ramiajame vandenyne? O gal jį vėl paskatins, kad ir netiesiogiai?

Šiaip ar taip, JAV ir Japonijos santykiai, atsižvelgiant į praeities įvykius, rutuliojasi gana neprastai. Vien tai, kad naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš visų pasaulio lyderių pirmajam susitikimui pasirinko Japonijos premjerą (tik su juo susitiks ne Havajuose, o Niujorke), rodo norą pamiršti praeities tamsumas.

Kaip sako Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yoshihide Suga, Sh.Abe‘s vizitas bus galimybė pademonstruoti ateities kartoms Japonijos ryžtą nebekartoti karo siaubo ir kančių bei galimybė pabrėžti Japonijos ir Jungtinių Valstijų susitaikymą.

Šis susitaikymas paremtas ne vien tyrais jausmais, bet ir aiškiais pragmatiniais interesais. Tiksliau – didėjančiu Kinijos keliamu pavojumi, kuris Japoniją pernai paskatino pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų permąstyti savo gynybos politiką, o pacifistinius šūkius pakeisti JAV ir Japonijos gynybos sutartimi, kurioje numatyta, kad atnaujintos Japonijos pajėgos su performuluota konstitucija galės būti naudojamos visame pasaulyje, kur tik reikės padėti savo sąjungininkei JAV.

B.Obama pernai lygiai taip pat patikino, kad gins visą Japoniją, t.y. ir plačiai eskaluojamas saleles Pietų Kinijos jūroje. Savo ruožtu JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry patvirtino, kad JAV įsipareigojimai Japonijos saugumui – plieniniai.

Ta malonia gaida kodėl per Kalėdas neapsilankius Perl Harbore?