Scanpix nuotr.

Austrijos prezidento rinkimų pirmajame ture varžovus įtikinamai nugalėjo Norbertas Hoferis – ultra­dešiniųjų pažiūrų kandidatas iš kraštutinės dešiniosios Laisvės partijos (FPÖ), prie kurios vairo dabar stovi Heinzas Christianas Strache.

Partijai tokie rezultatai yra geriausias visų laikų pasiekimas federaliniuose rinkimuose. Beje, 2000-aisiais ši partija, tuomet vadovaujama dabar jau velionio Joergo Haiderio, neslėpusio simpatijų SS, pateko į federalinę vyriausybę, tačiau apie tai, kad partijos narys galėtų tapti visos Austrijos prezidentu, FPÖ nė nesvajojo. „Tai naujos politinės eros pradžia“, – sakė FPÖ lyderis H.Ch.Strache, praėjusio sekmadienio balsavimo rezultatus pavadindamas istoriniais.

Surinkęs 36 proc. balsų, prieš migrantus nusiteikęs FPÖ narys N.Hoferis gerokai aplenkė valdančiųjų partijų kandidatus. Žinoma, jo pergalė dar negalutinė – galutinai viskas paaiškės antrajame rinkimų rate, kuris vyks gegužės 22-ąją. Čia N.Hoferis susigrums arba su žaliųjų remiamu Alexanderiu van der Bellenu, arba su nepriklausoma kandidate – buvusia Aukščiausiojo teismo pirmininke Irmgard Griss, kuri tikisi tapti pirmąja Austrijos prezidento postą užimsiančia moterimi.

Vis dėlto tikėtina, kad naujuoju Austrijos prezidentu taps būtent N.Hoferis. Tai reikštų, kad Austrijoje pirmąkart nuo 1945 m. prezidentu taptų veikėjas, kuris nėra remiamas nei socialdemokratų (SPÖ), nei centro dešiniųjų valdančiosios koalicijos partnerių – Liaudies partijos (ÖVP). Mat Austrijoje buvo įprasta, kad prezidentas atstovauja vienai iš dviejų didžiųjų partijų arba yra vienos iš jų remiamas, jei į šį postą išrenkamas nepriklausomas kandidatas.

Šį kartą – viskas kitaip. SPÖ kandidatas Rudolfas Hundstorferis liko ketvirtas, surinkęs maždaug 11,2 proc. balsų, panašaus palaikymo sulaukė ir ÖVP remiamas Andreas Kohlis.

Tokie pirmojo turo prezidento rinkimų rezultatai valdančiosioms partijoms sukėlė daug nerimo. Nors prezidento pareigos Austrijoje – labiau reprezentacinio pobūdžio, šie rinkimai yra svarbus partijų pozicijų pasitikrinimas prieš 2018 m. vyksiančius visuotinius rinkimus. Juolab kad pastaruoju metu pastebima vis daugiau ženklų, jog valdančiųjų koalicija ima trūkinėti. Ji jaučia didžiulį spaudimą dėl migrantų krizės ir didėjančio nedarbo – veiksnių, kurie smarkiai prisidėjo prie kraštutinių dešiniųjų FPÖ populiarėjimo.

Užtat pastaroji partija visuomenės nuomonės apklausose nuolat sulaukia didesnio nei 30 proc. palaikymo, tad gali tikėtis užimti net ir pirmą vietą po poros metų vyksiančiuose parlamento rinkimuose.

Kancleris Werneris Faymannas, vadovaujantis Austrijos socialdemokratų partijai, neabejoja, jog prezidento rinkimų rezultatai yra „aiškus įspėjimas vyriausybei, kad turime stipriau dirbti petys į petį“. Tiesa, jis pridūrė, kad jo vadovaujama partija vyriausybės sudėtyje nesiims jokių pokyčių, įskaitant ir jo paties postą, tačiau peržiūrės „naujas galimybes glaudžiau bendradarbiauti su koalicijos partneriais“.