"Veido" archyvas

20 metų ekonominė ir politinė Rytų Vokietijos integracija nedavė lauktų vaisių

Tiek Lietuva, tiek Rytų Vokietija iš sovietinės diktatūros išsilaisvino beveik tuo pačiu metu. Kaip Rytų Vokietija per tuos 20 metų pasikeitė? Nors į šią Vokietijos dalį Vakarų vokiečiai investavo 1,3 trilijono eurų, pradedama abejoti, ar tos investicijos pasiteisino.

Abejojama net ir dėl to, ar Vokietija gali būti laikoma visiškai suvienyta valstybe. Liepos 1 d. sukako lygiai 20 metų nuo ekonominės bei politinės Rytų Vokietijos integracijos pradžios. Per vieną naktį visos Rytų vokiečių sukauptos pensijos, algos ir santaupos iki 6 tūkst. Rytų Vokietijos markių kursu 1:1 buvo iškeistos į Vakarų Vokietijos markes. Tai buvo naudinga Rytų Vokietijos piliečiams, bet šios Vokietijos dalies verslas patyrė rimtų problemų, kai turėjo pradėti konkuruoti su stipriu, toli technologiškai pažengusiu ir laisvosios rinkos sąlygomis įgudusiu veikti Vakarų Vokietijos verslu.

Kaip į kiaurą maišą

Vokietijoje buvo daug sparčios integracijos ir didelių investicijų į Rytų Vokietiją priešininkų, bet Helmutas Kohlis, tuometinis Vakarų Vokietijos kancleris, laikėsi tvirtai: Vokietija turi būti suvienyta ir Rytų Vokietijai reikia padėti pagal maksimalią programą.

Vokietijos moralinis autoritetas, rašytojas, Nobelio premijos laureatas Gunteris Grassas mandagiau primindavo Vakarų vokiečiams, kad atsakomybė už Antrojo pasaulinio karo padarinius lygia dalimi tenka tiek Rytų, tiek Vakarų vokiečiams. Rytų vokiečiai nėra kaltesni nei Vakarų, o kentėti turėjo labiau. Tūkstančiai Rytų vokiečių kiekvieną savaitę palikdavo Rytų Vokietiją ir keldavosi į vakarinę savo šalies dalį. Tas srautas šiandien sumažėjęs, bet vis dar išlieka reikšmingo dydžio. Per 20 metų Rytų Vokietiją paliko daugiau nei 2 mln. vokiečių.

Šiandien Rytų Vokietijos ekonominė padėtis tebėra sudėtinga ir nematyti rimtų ženklų, kad ji gali greitai pasikeisti į gerąją pusę. Per 20 metų Vakarų Vokietija į Rytų Vokietijos ekonomiką investavo apie 1,3 trilijono eurų (šis skaičius gali būti palygintas su Kinijos Liaudies Respublikos užsienio valiutos rezervais – 2,4 trln. JAV dolerių).

Vokietijos savaitraštis “Der Spiegel” klausia: kas šiomis milžiniškomis investicijomis pasiekta? Miestai buvo perstatyti, nutiesta naujų greitkelių, telekomunikacijos ir kita infrastruktūra sumoderninta, bet didžioji 1,3 trln. eurų dalis išleista socialinėms programoms. Tokie miestai kaip Leipcigas, Drezdenas, Jena ir Erfurtas smarkiai ekonomiškai pažengė, atsirado aukštųjų technologijų bendrovių Saksonijoje. Čia sėkmingai veikia tyrimo institutai ir universitetai, bet daugiausia valstybės dotacijų dėka.

Sėkmės istorijos labai retos, ir Rytų Vokietija tebėra atsilikęs šalies regionas: BVP vienam gyventojui šioje Vokietijos dalyje nesiekia 71 proc. sukuriamo Vakarų Vokietijoje, neproporcingai didelė dalis BVP kuriama viešajame sektoriuje, privatus sektorius generuoja tik 66 proc. BVP, palyginti su Vakarų Vokietija. BVP kūrimo Vakaruose ir Rytuose plyšys toliau didėja, nes Rytuose šiemet planuojamas 1,1 proc., o Vakarų Vokietijoje – 1,5 proc. BVP augimas. Rytų Vokietija ir toliau praranda gyventojus, nors jau yra netekusi 2 mln. žmonių. Vokietijos šimtas didžiausių gamybos ir šimtas didžiausių paslaugų bendrovių neturi savo biurų Rytų Vokietijoje.

Stebuklas neįvyko

Iš Rytų Vokietijos buvo tikimasi stebuklo, bet šiandien važiuojant per rytinę Vokietiją ir lyginant jos vaizdą su buvusiuoju prieš 20 metų nesunku pastebėti bankrutavusius megaprojektus, išretėjusius miestus ir galima sutikti daug žmonių, kurie pastaruosius 20 metų neturėjo nuolatinio darbo.

Po susijungimo Vakarų Vokietija investavo šimtus milijardų į gyvenamųjų namų renovavimą Rytų Vokietijoje – tiek tiesioginių subsidijų, tiek paskolų forma. Berlyno ekonomistai ir nekilnojamojo turto ekspertai tvirtina, kad tai buvusi dviguba katastrofa. Iš pradžių šimtai tūkstančių Rytų vokiečių pajudėjo iš neprižiūrimų senamiesčių į naujai pastatytus ir renovuotus daugiaaukščius, modernius namus miestų pakraščiuose, o milijardus investavus į miestų centrų renovavimą, prasidėjo atvirkštinis procesas. Šiandien apie milijoną butų Rytų Vokietijoje yra tušti, valstybė vėl turi investuoti milijardus, kad nugriautų šiuos niekam nereikalingus, bet brangiai eksploatuojamus namus.

Saksonijoje esantį Štendalio miestą per pastaruosius metus paliko 15 tūkst. gyventojų. Šiandien čia gyvena 35 tūkst. žmonių. Manoma, kad dar mažiausiai 5 tūkst. gyventojų miestą paliks iki 2020 metų. Tai sukuria unikalią problemą šio miesto politikams – miestas per didelis jo gyventojų skaičiui.

"Veido" archyvas

Laisvos lovos ligoninėse, tušti suolai mokyklose, į didžiulę ir modernią naujai pastatytą nutekamųjų vandenų sistemą kasdien reikia pilti tūkstančius tonų papildomo vandens, kad ta sistema veiktų. Miesto valdžia ragina aplinkinių rajonų gyventojus keltis į miesto centrą. Miesto meras Klausas Schmotzas tvirtina, kad politikai privalo būti sąžiningi su savo piliečiais ir pripažinti, jog miesto valdžia negali palikti tokių pačių paslaugų lygio, tokios infrastruktūros, kokia buvo sukurta didesniam gyventojų skaičiui.