Pristatome 2012 m. Seimo rinkimų rezultatų prognozę, kuri parengta remiantis statistiniu modeliavimu ir balsavimo tendencijų vienmandatėse apygardose analize.

Politiniai rinkimai yra vienas dažniausiai prognozuojamų viešų įvykių. Vis dėlto prognozavimo būdų yra ganėtinai daug ir įvairių. Ajovos universiteto (JAV) profesorius Michaelas S.Lewis-Beckas teigia, kad derėtų skirti mokslines ir nemokslines prognozes. Pastarosios apima žurnalistų, politikų nuomones, įvairių atsitiktinių dėsnių formulavimą (jei lis, tai laimės konservatoriai) bei nemokslines apklausas (pavyzdžiui, tas, kurios atliekamos socialiniuose tinkluose tik tarp jais besinaudojančiųjų). Tokios prognozės kartais pasiteisina, tačiau reikia pabrėžti, kad dažnai taip prognozuojant nesiskaitoma su elementariais statistikos principais ir vengiama kruopščios duomenų analizės.
Moksliniai prognozavimo metodai yra priešrinkiminės apklausos, prognozavimo rinkos ir statistinis modeliavimas. Lietuvoje iš jų taikomas vienintelis – apklausos. Gūdžiais 1998-aisiais sociologas Vladas Gaidys pastebėjo, kad, nepaisant daugybės nepalankių veiksnių, apklausos Lietuvoje 1992–1996 m. gana neblogai numatė „esminę rinkimų metu susiklosčiusią situaciją“. Vėliau kilo vis daugiau problemų. Tyrimų agentūros prieš 2008 m. Seimo rinkimus ne tik kad paklaidos ribose nenumatė daugiamandatės apygardos lyderių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Tautos prisikėlimo partijos gautų balsų dalies, tačiau joms net nepavyko aiškiai numatyti jų pergalės.
Kodėl taip atsitinka? Be statistinės paklaidos, kuri dažnai būna didesnė nei skirtumai tarp partijų populiarumo, egzistuoja kita problema – ne visi per apklausas išreiškiantieji tam tikrą partinę preferenciją vėliau dalyvauja rinkimuose, o ten jau procentai skaičiuojami tik nuo atėjusiųjų. Pagaliau pagal apklausas įmanoma bandyti numatyti balsus daugiamandatėje apygardoje, tačiau nereikia pamiršti, kad 71 Seimo nario vieta išdalijama vienmandatėse, kur partijų nacionalinis populiarumas dažnai nėra lemiamas veiksnys.
Alternatyva – nemokslinės prognozės. Tačiau joms, Lietuvoje gana gausioms, dažnai trūksta konkretumo. Politologai ir apžvalgininkai apsiriboja bendro pobūdžio pasvarstymais, kas laimės, kas nelaimės. Tačiau žengti tolesnį žingsnį – apskaičiuoti, kuri partija kiek mandatų galėtų surinkti per ateinančius rinkimus, dažnai vengiama.
Ar galima pateikti apklausoms ir bendro pobūdžio prognozėms alternatyvą? Siekiant įvesti išsamesnių rinkiminių spėjimų tradiciją, šiame straipsnyje toliau pateikiama detali 2012 m. Seimo rinkimų rezultatų prognozė. Ji parengta remiantis pirmą kartą Lietuvoje taikomu statistiniu modeliavimu, balsavimo tendencijų vienmandatėse apygardose analize ir ekspertų nuomone.

Prognozė partijų sąrašams

Valdančiųjų partijų pasirodymas per rinkimus į savivaldybių tarybas Lietuvoje paprastai yra geras pasirodymo ateinančiuose Seimo rinkimuose indikatorius. Tai yra realūs rinkimai su realiais rezultatais – priešingai nei apklausos, kuriose žmonės išreiškia tik ketinimą balsuoti. Be to, savivaldos rinkimai paprastai tampa puikiu testu valdantiesiems – rinkėjai atskleidžia, kiek jie yra nepatenkinti esama valdančiąja dauguma.
Valdančiosios partijos per Seimo rinkimus vidutiniškai gauna apie tris ketvirtadalius balsų, kuriuos gavo prieš tai buvusiuose Seimo rinkimuose (procentais). Remiantis šiuo dėsningumu yra išvestas statistinis modelis, kuris TS-LKD prognozuoja 10,74 proc., Liberalų ir centro sąjungai (LICS) – 4,26 proc., Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui (LRLS) – 3,49 proc. balsų. Modelio paklaida – 1,8 proc.
Šiuo metu tiek politologai sutaria, tiek iš apklausų matyti, kad liberalsąjūdininkai Algio Čapliko vedamus liberalcentristus populiarumu lenkia ir turi daugiau šansų peržengti 5 proc. barjerą. Todėl prognozė jiems pakoreguota, padidinant ją iki 6 proc.
Sudėtingiau vertinti opozicines partijas. Lietuvoje opozicinės partijos per rinkimus konkuruoja ne tik su valdančiaisiais, bet ir su naujomis, neparlamentinėmis partijomis, neretai šią kovą pralaimėdamos. Pavyzdžiui, per 2000–2004 m. Seimo kadenciją opozicijoje buvę konservatoriai 2004 m. Seimo rinkimuose užėmė tik trečią vietą. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-39) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.