Kaip dabartinis ekonominis sunkmetis keičia vaikus? Vakarų ekspertai jau pateikia savo įžvalgas, pokyčius savo šeimose smalsiai stebi ir “Veido” pašnekovai – verslininkai, vadovai bei menininkai.

Bendrovės “airBaltic” Lietuvos padalinio vadovas Tadas Vizgirda, su žmona Renata auginantis dvi dukras Gretą ir Dominyką, per šį sunkmetį iš savo atžalų kartais sulaukia tokių klausimų, kurie jį priverčia nuoširdžiai nusistebėti.
“Net sudvejoju, ar čia mūsų švietimo sistema taip pažengė į priekį, ar dabartinė ekonominė padėtis daro vaikams tokią įtaką”, – svarstė T.Vizgirda.

Pavyzdžiui, vyresnėlė trylikametė Greta sykį nusistebėjo, kodėl lietuviai taip masiškai traukia apsipirkti į Lenkiją – juk gyventojai taip šaliai nepadės greičiau išsikapstyti iš krizės. Beje, Vizgirdų atžalos gana lengvai priėmė žinią, kad jų šeimai teks pataupyti. Dėl to šiemet nutarta mažinti kelionių, apsilankymų restoranuose ir įvairių naujų pirkinių.
Ar išties dabartiniai paaugliai bus finansiškai brandesni ir mokės geriau tvarkytis su pinigais nei ankstesnės kartos? Užsienio ekspertai – mokslininkai iš Didžiosios Britanijos ir JAV universitetų tvirtina, kad tai bus vienas ryškiausių pėdsakų, kurį vadinamiesiems krizės vaikams paliks dabartiniai ekonominiai bei socialiniai sukrėtimai.

Diskutuokite su vaikais apie sunkmetį

“Matau, kad ši ekonominė krizė padėjo jaunimui suprasti tikrąją pinigų vertę ir ypač – koks svarbus geras išsilavinimas, – antrina Kazys Paulikas, įmonių grupės “Nesė” valdybos pirmininkas bei savininkas ir šešiolikmečio Eimanto, devyniolikmečio Pauliaus tėvas ir dvidešimt vienerių Manto patėvis. – Sunkmetis naudingas tuo, kad tikrais faktais gali vaikams parodyti, jog gyvenime negali visko – automobilio, pinigų, gerų sąlygų turėti iškart”.
Verslininkas dažnai kalbasi su sūnumis apie vykstančius pokyčius ir verslo sukrėtimus – aptaria ir kritusią apyvartą, ir darbuotojų atleidimą, paaiškina, kodėl tą patį darbą anksčiau dirbo du, o dabar – jau tik vienas darbuotojas. K.Paulikas ypač ragina atžalas prisiminti šį laikotarpį, nes krizės anksčiau ar vėliau kartojasi. Ir jei būsime joms pasirengę, nusivylimų bus mažiau.

K.Paulikas net 30 proc. sumažino vaikų kišenpinigius, nors tai daryti paskatino anaiptol ne sumažėjusios šeimos pajamos. Pasak verslininko, tai tiesiog vienas būdų geriau suvokti pinigų vertę. Užuot davęs sūnums tiek pinigų, kiek jie paprašo, K.Paulikas sudaro galimybę jų užsidirbti.

“Vaikai gyvena savo pasaulyje ir tam tikrus dalykus greitai pamiršta, bet kai kas tikrai lieka, rezultatą jaučiu. Pasikeitė kad ir požiūris į automobilius – atėjo supratimas, kad jei jau pirkti mašiną, tai mažesnę ir taupesnę”, – pastebi “Nesės” įmonių grupės savininkas K.Paulikas.

Tie vaikai, kurių tėvai aiškina savo atžaloms sunkmečio priežastis ir padarinius bei sugeba tą daryti, dabar turi galimybę daug ko išmokti. Taip tvirtina Finansinio savarankiškumo mokyklos, kurioje paaugliai mokosi valdyti pinigus, vadovas Žilvinas Jančoras. “Verslininkai ir aukštesnio lygio vadovai domisi pinigais ir ekonominiais procesais, jie dažniausiai ir aiškina vaikams vykstančius procesus, moko jais naudotis, pavyzdžiui, pirkti nekilnojamąjį turtą ir vertybinius popierius, kai jie pigūs, arba parduoti, kai jie pervertinti. Tokios šeimos yra finansiškai pasiturinčios, o jų vaikai įgyja pagrindus siekti dar daugiau.Turtingų tėvų vaikai tampa turtingi ne todėl, kad paveldi turtus, o dėl to, jog laiku išmoksta mąstyti”, – pabrėžia Ž.Jančoras.

Tačiau kai kurie vaikai, Ž.Jančoro nuomone (o gal ir dauguma), iš šio sunkmečio nepasimokys nieko, nes pinigais paprasčiausiai nesidomi nei jie patys, nei tėvai. Prisimins nebent tai, kad sunkmetis yra blogai: tėvai nepatenkinti, pramogų mažiau.

“Kita vertus, dauguma tėvų stengiasi, kad jų atžalų gyvenimas nepasikeistų, todėl vaikai krizę jaučia mažiau. O jei ir jaučia, bet nesidomi jos priežastimis bei nedaro loginių išvadų (arba girdi emocines tėvų išvadas, tokias kaip “kaltas premjeras” ir pan.), tuomet iš to jokios naudos”, – tvirtina pašnekovas, patariantis tėvams kuo daugiau kalbėti su vaikais apie pinigus ir visada sakyti tik tiesą, net jei vienas iš gimdytojų staiga neteko darbo arba šeima nepajėgia išsimokėti būsto paskolos.

Gali pasipilti psichologinės bėdos

Rašytojas ir režisierius Vytautas V.Landsbergis įsitikinęs, kad šis sunkmetis tų pačių dalykų moko tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. “Moko nemeluoti sau ir kitiems, žinoti, ką iš tikrųjų gali nusipirkti, bei daryti tai, kas prasminga. Krizė – labai gera mokykla”, – tvirtina V.V.Landsbergis, 28-erių Gabrieliaus, dvidešimtmečio Jono, aštuoniolikmetės Elenos, vienuolikametės Julijos ir devynerių Severijos tėvas.

Knygų autorius dažnokai kalbasi su atžalomis apie sunkmetį, neretai tokie pokalbiai vyksta šeimai nuvykus apsipirkti. Net ir pačios mažiausios V.V.Landsbergio atžalos jau gerai supranta, kad šeima šiandien nebegali sau leisti viso to, kaip prieš trejus metus. Bet ir tai, regis, tik į naudą, nes nepigius ir sveikatai žalingus bulvių traškučius, šokolado batonėlius ir saldainius, pasak V.V.Landsbergio, jų šeimoje baigia išstumti ekologiški obuoliai bei kitos ūkininkų turgelių gėrybės. Ir be didesnių nuoskaudų.

Sunkmečiu V.V.Landsbergis įsitikino, kad pasistengus prasimaitinti galima labai pigiai, ypač jei gyveni provincijoje (prieš kelerius metus V.V.Landsbergis su šeima įsikūrė Anykščiuose – aut. past.). Rašytojo šeimai teko išties smarkiai susiveržti diržus: Kultūros ministerijai sumažinus menininkų rėmimą, nuo kūrybinių užsakymų priklausomas V.V.Landsbergis, kaip ir kiti kūrėjai, pasijuto kone kaip bedarbis.

Kitas mūsų pašnekovas – iš verslo į politiką atėjęs Seimo narys Andrius Šedžius, kurio dukroms Andrėjai ir Aleksandrai devyneri ir dveji su puse metų, taip pat pastebi, kad keičiasi vyresnėlės požiūris į pinigus. “Manau, vaiko pasąmonėje formuojasi “sunkių pinigų” sąvoka, ji ima suvokti, kad pinigus ne taip lengva uždirbti. Andrėja tai ypač mato mokykloje – mano dukra lanko eilinę, o ne kokią nors prestižinę mokyklą. Joje yra daug vaikų, kuriems ir litas – didelė pinigų suma. Bet mano dukros dar mažos – vyresni vaikai, paaugliai iš šios krizės turbūt išmoks kur kas daugiau, ypač iš tų šeimų, kurioms dabar tenka daug ko atsisakyti”, – svarstė A.Šedžius.

Iš tiesų visi tėvai stengiasi, kad sunkmetis jų atžalas paveiktų kuo mažiau, bet ne visada tai įmanoma. Ypač kai nėra pinigų sumokėti už vaiko lankomą sporto būrelį ar surengti gimtadienio šventės. O tais kritiniais atvejais, kai tėtis ar mama atsiduria prie darbo biržos slenksčio arba kai bankas atima automobilį ar net būstą, tėvų širdgėla būna dviguba: juk tai reiškia, kad vaikų gyvenimas taip pat smarkiai pasikeis.

Tai pažįstama ir gerokai turtingesnėse šalyse nei Lietuva gyvenančioms šeimoms, kurios sunkmečio negandų patiria mažiau. Štai užsienio žiniasklaida neseniai pasakojo australų Emily ir Damieno, auginančių keturias mokyklinio amžiaus atžalas, istoriją: ši pora prisipažino nebegalinti įpirkti net vaikų pietų mokykloje, o ką jau kalbėti apie ekskursijas, apsilankymus muziejuose ar zoologijos soduose. 2009 m. atliktas tyrimas parodė, kad dėl sunkmečio išlaidas vaikams teko apkarpyti net 54 proc. australų namų ūkių.

Kaip tvirtina Vakarų ekspertai, vaikai girdi apie krizę namie, mokykloje, per televizorių ir taip pat yra išsigandę, nors stengiasi to neparodyti. Neretai dėl to, kad bijo dar labiau jaudinti tėvus, ypač jei šeimoje dėl pinigų stygiaus ir taip jau tvyro įtampa.

Deja, sunkmetis ne tik moko vaikus atsargiau elgtis su pinigais, mažiau išlaidauti ir visada turėti santaupų sunkesniems laikams, bet ir gali sukelti įvairių psichologinių problemų. JAV Ajovos universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad dabartinė finansų krizė gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį vaikų psichikai. O kito amerikiečių mokslininko Kalifornijos universiteto profesoriaus Rando Congerio ilgamečiai tyrinėjimai rodo, kad finansinis sunkmetis neretai tampa vaikų depresijos, nerimo bei įvairių bendravimo sunkumų priežastimi. Tai ypač būdinga toms šeimoms, kurios staiga nuskurdo arba kuriose nuolat konfliktuojama dėl pinigų.