Nepamenu, kas yra pasakęs: „Kuo labiau pažįstu žmones, tuo labiau myliu šunis…“ Kadangi visą savo brandų gyvenimą tenka bendrauti su įvairiausiais skausmo ir dvasinių išgyvenimų persismelkusiais žmonėmis, klausyti begalę istorijų apie skriaudas, prievartą, pažeminimus, galiu panašų posakį pritaikyti ir sau. Tik man labiau patiktų kitokia versija: „Kuo labiau pažįstu žmones, tuo labiau myliu kates…“

Kas nors galėtų mane užginčyti, sakydamas, kad mano darbas – tai tik viena medalio pusė, nes jis susijęs tik su viena, ir tik kančia paženklinta, žmogaus gyvenimo dalimi, o teigiamoji žmonijos būties pusė man nepasiekiama vien dėl darbo specifikos. Toks oponentas tikriausiai būtų teisus. Bet sakykite, ar kas nors iš jūsų bent kartą per dieną nesusiduria su kančia ir bendrauja vien su laimingais žmonėmis?
Jau ne kartą esu rašęs, kad negatyviosios gyvenimo pusės paieškos tampa mūsų hobiu. Ir tą nesunkiai įrodyčiau atsivertęs bet kurią žiniasklaidos priemonę ar įsijungęs televizorių. Kasdienės žinios pradedamos ir baigiamos nelaimėmis, katastrofomis ar artėjančio karo ženklais. Todėl nė kiek neatrodo keista, kad pozityvi informacija ima nebepasiekti mūsų ir praplaukia pro akis net nepastebėta.
Kita vertus, išmokyti laukti nelaimių, mes nejučia virstame fatalistais, kurie nebegali patikėti, kad gali nutikti ir kitaip. Žmogus iš prigimties yra stabilumo ir prognozuojamumo siekianti būtybė. Tik tai ir tegali garantuoti saugumą, kuris, anot šiuolaikinės psichoanalizės, yra vienintelė mūsų motyvacinė jėga. Prieš gerą šimtmetį psichoanalizės tėvas Sigmundas Freudas sakė, kad žmogų motyvuoja malonumo siekis, o dabarties psichoanalitikai labiau linksta pripažinti, kad pagrindinė vertybė yra saugumas. Ir kaip gali mus vesti pirmyn malonumas, jei šiandien tampame nemalonumų ir bėdų įkaitais?

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 242014″ bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2014-m