„Ekonomika tinka kiekvienam gyvenimo atvejui“, – teigia ekonomistai ir, atidėję į šalį sausokas lenteles ir grafikus, panyra į kur kas pikantiškesnius tyrinėjimus bei diskusijas.

Tamsiausios ir paslaptingiausios žmogaus prigimties bei geismų gelmės nuo seno yra psichologijos ir psichiatrijos tyrinėjimų sritis. Tačiau ji vis labiau rūpi ir ekonomistams: pasiremdami ekonomikos teorijomis, jie analizuoja intymias gyvenimo sritis, kurių slėpiniai buvo žinomi tik psichoanalitikams ar seksologams.
„Dėl savo analitinio tikslumo ekonomika yra vienas aiškiausių ir palankiausių būdų žmogaus prigimties aspektams suprasti“, – teigia žymi Didžiosios Britanijos ekonomistė Diane Coyle ir priduria, kad ekonomika nėra vien žinių apie konkrečius finansinius dalykus rinkinys. Tiksliau, tai yra mąstymo būdas apie bet ką, todėl gali būti bet kurio dalyko – vedybų, nusikaltimų, švietimo, filmų ar sekso ekonomika.
D.Coyle knyga „Seksas, narkotikai ir ekonomika“, Didžiojoje Britanijoje karaliavusi labiausiai perkamų knygų sąrašuose, yra išleista ir lietuviškai, tiesa, išversta labai prastai.

Kelios keistos idėjos prostitucijai mažinti

Knygoje D.Coyle patį pirmą skyrių skiria sekso industrijai – pornografijos ir prostitucijos pasaulis aprašomas ekonominiais pasiūlos ir paklausos dėsniais. Bene geriausiai šiuos dėsnius iliustruoja pornografijos rinka, kuri iki internetinio piratavimo atsiradimo klestėte klestėjo, o šiam prasidėjus smarkiai susitraukė. Vis dėlto tokia tema pirmam skyriui parinkta dėl savo pikantiškumo, kad užvaldytų skaitytojo dėmesį, nes gilesnių ir originalesnių įžvalgų, išsamių tyrimų apžvalgų bei siūlymų, kaip mažinti moterų, priverstinai teikiančių sekso paslaugas, nėra.
Prostitucijos temos neaplenkė ir Čikagos universiteto ekonomistas Stevenas Levittas bei žurnalistas Stephenas J.Dubneris. Autoriai savo antrojoje knygoje „SuperFreakonomics: Global Cooling, Patriotic Prostitutes, and Why Suicide Bombers Should Buy Life Insurance“ lygina prostitucijos kriminalizavimą ir kovą su narkotikų prekyba. Pasak jų, panašiai kaip narkotikų draudimas didina jų kainą ir į narkotikų verslą pritraukia daugiau tiekėjų, taip ir prostitucijos kriminalizavimas didina pajamas iš prostitucijos bei suinteresuotumą teikti tokias paslaugas.
S.Levittas ir S.J.Dubneris pabrėžia, kad didžiausios prostitučių konkurentės yra moterys, kurios mylisi, už tai neprašydamos pinigų. Autoriai sulaukė nemažai kritikos už tokias prieštaringas ir gan lengvabūdiškas mintis. Štai tinklaraštininkė Christine Garvin kritikuoja S.Levitto ir S.J.Dubnerio požiūrį į prostituciją, kad esant tokiam teigiamam požiūriui gali kilti klausimas, kodėl visos moterys nedirba prostitutėmis. Vis dėlto daugiausiai kritikos ekonomisto ir žurnalisto tandemui turėtų kliūti už tai, kad jie, vardydami prostitucijos pliusus ir minusus, gana abstrakčiai nuslysta tema, taip ir nepateikdami galutinės išvados.
Na, o S.Levitto ir S.J.Dubnerio pastaba apie prostitučių konkurentes nėra labai nauja ar originali – apie tai yra rašę ir kiti autoriai. Pavyzdžiui, JAV Ročesterio universiteto ekonomikos profesorius Stevenas E.Landsburgas anksčiau nei minėti autoriai parašė gana provokuojančią knygą „More sex is safer sex: The Unconventional Wisdom of Economics“, kurioje nagrinėja, kaip racionalus kiekvieno žmogaus elgesys minioje tampa neracionalus.
Savo teiginį – kuo daugiau sekso, tuo jis saugesnis – profesorius aiškina hipotetinės visuomenės pavyzdžiais. Jo teigimu, šalyse, kuriose moterys yra monogamiškos, greičiau plinta AIDS. Tai esą įvyksta dėl tos paprastos priežasties, kad kelios prostitutės turi aptarnauti daugybę vyrų. Atėję pas infekuotą prostitutę, vyrai užsikrečia patys ir užkrečia savo ištikimas sutuoktines. Tačiau jei moterys sutiktų turėti daugiau lytinių santykių partnerių, sąlygos plisti AIDS būtų mažiau palankios. Dėl tos pačios priežasties mažėtų ir prostitučių poreikis.
Panašias išvadas daro ir epidemiologė Elizbetha Pisani, remdamasi apie dešimtmetį Tailande trukusiu tyrimu. Apklausos duomenimis, 1990 m. pradžioje beveik 60 proc. Šiaurės Tailando vyrų lankydavosi pas prostitutes, iš kurių tuo metu net daugiau nei pusė sirgo AIDS. Suklestėjus Tailando ekonomikai, kurios augimo pikas laikėsi iki pat 1997 m. vasaros, ir pagerėjus švietimui tailandietės pradėjo vėliau tuoktis, tačiau neatsisakydavo lytinių santykių iki vestuvių. Ir štai dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Šiaurės Tailande net 45 proc. merginų ir mergaičių nuo 15 iki 21 metų amžiaus prisipažino turėjusios lytinių santykių iki santuokos, o 1993 m. tokių merginų buvo tik dešimtadalis. Rezultatas – dešimtojo dešimtmečio pabaigoje tik 7 proc. jaunų vyrų prisipažino mokėję už lytinius santykius. Taigi kuo daugiau moterų iki vedybų sutinka turėti lytinių santykių, tuo labiau mažėja AIDS mastas bei prostitucija.
Prostitucija bei per lytinius santykius plintančios ligos yra ne tik Tailando, bet ir tokių šalių, kaip Indija, Brazilija, Bangladešas, Kuba, Ukraina ir kt., problema. Ir kažin ar tik ekonomikos augimo bei seksualinės revoliucijos užtektų joms išspręsti, nes šias šalis itin pamėgę sekso turistai, ieškantys galimybių pigiai patenkinti savo juodžiausias fantazijas. Įvairių šaltinių teigimu, kasmet kūniškų malonumų už pinigus į svečias šalis išskuba ieškoti 2–3 mln. žmonių. Tad jei bus paklausa, kriminalinis pasaulis tikrai turės ką pasiūlyti klientams.
Tokiame kontekste visai nejuokingai atrodo futurologo Iano Yeomano ir Velingtono universiteto seksologės Michelle Mars moderni idėja sekso turizmo problemą spręsti pasitelkus robotes prostitutes. Šypseną kelia autorių svarstymas, ar vedusių žmonių mylėjimasis su robotu būtų laikomas neištikimybe, ar tik viena iš masturbacijos formų.

Seksas skatina vartojimą

Vieni vyrai savo seksualinius poreikius patenkina lankydamiesi pas laisvo elgesio moteris, kiti – turėdami draugę, žmoną ar abi kartu. Atrodytų, laimingiausi yra vyrai, gyvenantys visuomenėse, kuriose įteisinta poligamija, mat jie gali legaliai mėgautis iš karto kelių moterų draugija. Tačiau amerikiečių ekonomistas Alexas Tabarrokas teigia, kad poligamija itin netinkama neturtingiems vyrams, kurie pralaimi konkurencinę kovą dėl moterų su turtingais vyrais.
Paradoksalu, tačiau panaši padėtis ir vakarietiškose šalyse. Pasak ekonomisto, šiose šalyse egzistuoja serijinė poligamija: seni vyrai išsiskiria su senomis žmonomis ir veda jaunesnes. Susidaro keista situacija, kai dalis jaunų vyrų negali susirasti sau pagal amžių tinkamos žmonos.
O štai kitas amerikiečių ekonomistas ir rašytojas Tyleris Cowenas poligamiją kritikuoja ne tiek dėl vyrų ar moterų padėties, kiek dėl mažesnės galimybės kaupti žmogiškąjį kapitalą. Pavyzdžiui, genetiškai talentingas tėvas, turintis daug žmonų, greičiausiai turės daug vaikų, tačiau negalės į juos investuoti.
Kalbant apie seksą ir ekonomiką verta paminėti ir tokį dalyką, kad seksas ne tik yra tam tikros rūšies vartojimas, bet ir savotišku būdu skatina vartojimą, tai yra siūlo įsigyti su kūniškomis aistromis nesusijusių daiktų. Erotinio atspalvio reklama į dienos šviesą išvilko tai, kas buvo slepiama už uždarų miegamojo durų ar ieškoma pornografijos žurnaluose.
Pirmoji tokia reklama pasirodė apie 1871 metus – apsinuoginusi mergina reklamavo „Pearl“ rūšies tabaką. Na, o po šimto metų rinkoje pasirodę „Jovan Musk Oil“ kvepalai yra vienas įspūdingiausių erotizuotos reklamos pavyzdžių. Reklamos esmė – įtaigiai aprašytos kvepalų seksualinės traukos savybės. Poveikis buvo neįtikėtinas: kompanijos pajamos per septynerius metus išaugo nuo 1,5 mln. iki 77 mln. JAV dolerių. Ilgainiui tarp rinkodarininkų paplito frazė „sex sells“ – esą viską galima užtraukti ant vieno kurpaliaus ir prakišti susijaudinusiam vartotojui.
Lietuvoje pilna pigiu skoniu dvelkiančių reklamų, kuriose gašlios merginos, prigludusios prie plytų, automobilių ratų, grąžtų ir kitų daiktų, siūlo kuo greičiau įsigyti šiuos daiktus. Vis dėlto tokia reklama menkai veikia vartotojo sąmonę. Apie tai rašė Minesotos universiteto profesorė Kathleen D.Vohs, ženklodaros ekspertas Martinas Lindstromas ir kiti autoriai, tyrinėjantys reklamos poveikį. Pasak jų, kad vartotoją veiktų erotizuota reklama, jam reikia susitapatinti su reklamos personažu, tai yra žmogus turi patikėti, kad įsigijęs reklamuojamą produktą taps seksualesnis ar gražesnis. Pavyzdžiui, kad kvepalai padės išsirinkti norimą antrąją pusę iš daugybės kandidatų, o automobilis signalizuos apie vyriškio nepaprastas seksualines galias, ir visos moterys bėgios iš paskos.