Gintaras Sarafinas
Keistai ir bjauriai atrodo kai kurie žurnalistai, leidžiantys V.Uspaskichui arba R.Paksui balintis savo mundurą.
Jau du mėnesius Viktoras Uspaskichas kasdien kone po pusdienį praleidžia skirtingose Lietuvos televizijose ir radijo stotyse. Taigi yra tapęs rodomiausia persona šalyje. Žinoma, galima aiškinti, kad jis yra valdančiosios koalicijos vienos pagrindinių partijų vadovas ir tas “gyvenimas” televizijose – visiškai natūralus. Gal tai ir natūralu, bet mūsų kolegų, žurnalistų ir prodiuserių, elgesys tikrai nenatūralus. Maža to, jis neadekvatus ir netgi smerktinas, nes jie iš V.Uspaskicho daro herojų.
Po rinkimų teisiamasis, politinis sukčius V.Uspaskichas mūsų televizijose sėdi šokių projektų komisijose, siūlosi paskaityti paskaitas apie “generuojančią jakonomiką”, aiškina, kaip jis didins minimalią algą iki 1509 Lt, prisiekinėja kovosiąs už kažkokią teisinę demokratiją, įrodinėja, koks jis modernus politikas, nuo savo partijos į ministrus galintis deleguoti ir konservatorių, skelbia esąs neregėtas geraširdis, nes vieną ministro postą sutinkąs atiduoti lenkams, pabrėžia, kad jo partijoje daug jaunų žmonių, o ir tarp balsavusiųjų už Darbo partiją jaunimas sudaro 37 proc. ir t.t.
Galiu lažintis, kad ateities istorikai ir politologai V.Uspaskicho politinę raidą 2000–2012 m. nagrinės ir vertins kaip didžiausią nonsensą. Ateities kartos niekaip nesuvoks, kas darėsi mūsų laikmečio rinkėjų ir žurnalistų galvose, nesupras, kodėl žmonės pasižymėjo tokia stulbinamai trumpa atmintimi, kodėl V.Uspaskichui, ir ne tik jam, bet ir Rolandui Paksui (kliedinčiam, kad būtent jis pasiekė, jog ES Ignalinos AE uždarymui skiriamas finansavimas būtų padidintas), žiniasklaida per gana trumpą laiką leido išsivalyti visas biografijos dėmes. Nejaugi dalis žurnalistų iš tiesų yra “tokie tūpi”, kaip teigia pats V.Uspaskichas, kad nesupranta, kad šis veikėjas jų rankomis balinasi savo mundurą ir gražinasi reputaciją? Beje, jam tai puikiai sekasi, nes daugybė žmonių nebeatsimena, kas tas V.Uspaskichas yra iš tiesų ir kiek jis ant Lietuvos galvos yra priskaldęs malkų.
Tikrai nemanau, kad iš V.Uspaskicho nereikia imti interviu. Reikia, bet bandau įsivaizduoti, kokius klausimus jam pateiktų, tarkime, Vokietijos kokybiškos žiniasklaidos flagmano “Der Spiegel” žurnalistai. Ir galiu lažintis, kad tikrai ne tokius, kokius pateikia Lietuvos žurnalistai. Didesnė tikimybė, kad klausimai būtų tokie: V.Uspaskichai, ar jūs apmokėjote Valdo Adamkaus skolas ir kodėl tai padarėte? Kodėl jūsų įmonėse algos mokamos vokeliuose? Kokius finansinius sandėrius sudarėte su socialliberalais ir Artūru Paulausku? Kodėl vedėte juodąją partijos buhalteriją ir valstybei nesumokėjote 4 mln. Lt mokesčių? Kodėl neatsisakote teisinės neliečiamybės, nors prieš rinkimus tai žadėjote? Kodėl per 3,5 metų Europos Parlamente buvote vienas pasyviausių politikų ir praktiškai nieko nenuveikėte? Kodėl per praėjusius tiek savivaldos, tiek Seimo rinkimus daug jūsų partijos narių pirko rinkėjų balsus? Iš kur gavote pinigų šiems balsams pirkti? Kaip jūs į savo partiją įtraukiate išsilavinusius žmones? Ir pan.
Kitaip tariant, V.Uspaskicho niekas neklausinėtų nei apie minimalią algą, nei apie “jakonomiką”, nei apie jo demokratiją, nes jis nevertas tokių klausimų, ir jam nebūtų leidžiama gražinti savo biografijos. Kokioje nors Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse V.Uspaskichas apskritai negalėtų net prisiliesti prie valdžios, nes ten žmonės iš aukštų postų pasitraukia dėl visiškų smulkmenų, palyginti su tuo, kiek yra pridirbę ir prisidirbę V.Uspaskichas arba R.Paksas.
Galiu lažintis, kad ateities istorikai ir politologai V.Uspaskicho politinę raidą 2000–2012 m. nagrinės ir vertins kaip didžiausią nonsensą.
Nors ir keista skaityti, bet gerai, kad ir apie savo gildiją rašote kritiškai. Jie to tikrai nusipelno