Giedrė Bolzanė
Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio pagal daugelį gyvenimo kokybės parametrų.
Kovo 20-ąją Jungtinių Tautų iniciatyva visame pasaulyje minima Tarptautinė laimės diena Lietuvoje praslinko nepastebėtai. Gal ir nieko keisto – juk pasauliniuose laimės indeksuose mes nuolat priskiriami prie išsivysčiusio pasaulio nelaimingųjų.
Prieš dvejus metus priimdama rezoliuciją, kuria visas pasaulis skatinamas švęsti Tarptautinę laimės dieną, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pabrėžė, kad siekti laimės yra kiekvieno žmogaus pagrindinis tikslas. Bet kas gi yra toji laimė ir kodėl lietuviai, kaip rodo tyrimai, laimingi nesijaučia?
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad laimė yra gyvenimo pilnatvė, kuri lyg mozaika susidėlioja iš daugybės skirtingų dalelių. Kitaip tariant, mūsų laimės jausmas priklauso nuo daugybės dedamųjų – pradedant šeima, darbu, draugais ir baigiant politikų sprendimais, nes ir jie, pasirodo, mūsų laimei turi didžiulės įtakos: net jei visai nesidomite politika ir nebalsuojate per rinkimus, ši įtaka dėl to nė kiek nesumažėja.
O jei kalbėtume visai konkrečiai, laimė – tai žmogaus vidinė ir išorinė darna. „Tik jausdamas darną su savimi ir aplinka, patirdamas šią pusiausvyrą žmogus jaučiasi dvasiškai ramus ir saugus. Tuomet jis daug linksmesnis, turi tikslų, kurių valingai siekia, ir tai suteikia gyvenimui prasmę“, – sako psichiatras Valentinas Mačiulis, kuris neabejoja, jog lietuviai tokie nelaimingi jaučiasi būtent dėl to, kad nei jų viduje, nei Lietuvos visuomenėje tos darnos, deja, dar nėra.
Taigi mokslininkai daro išvadą, kad didžiausią įtaką laimės jausmui turi gyvenimo kokybė: įrodyta, kad jai kylant didėja ir žmonių pasitenkinimas gyvenimu. O tai reiškia, kad žmonių laimės lygis vis dar labiau stipriai priklauso nuo to, kokioje šalyje jie gyvena.
Šiųmetės Tarptautinės laimės dienos išvakarėse Europos statistikos tarnyba „Eurostat“, atrinkusi įvairius kriterijus, pabandė pamatuoti europiečių gyvenimo kokybę skirtingose Europos Sąjungos šalyse. Paaiškėjo, kad, nepaisant padarytos pažangos per 24-erius nepriklausomybės metus, Lietuva pagal daugelį gyvenimo kokybės parametrų vis dar atsilieka ir nuo ES vidurkio, ir tuo labiau nuo Vakarų šalių. Mes vis dar gyvename gerokai trumpiau: Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia 74,1 metų, ES – 80,3 metų. Mes vis dar išsiskiriame didesne agresija tiek savo pačių, tiek aplinkinių atžvilgiu: Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 6,7 žmogžudystės, kai ES vidurkis yra tik 1,1.
Gerokai atsiliekame ir pagal piniginės storį: net 60,4 proc. lietuvių prisipažįsta, kad neplanuotos išlaidos jiems šiuo metu būtų nepakeliama finansinė našta, o ES vidurkis siekia 40,2 proc. Na, o savo pasitenkinimą gyvenimu balų skalėje nuo 1 iki 10 patys lietuviai vertina 6,7 balo. ES mastu šis rodiklis siekia 7,1, o štai Danijoje, kur, remiantis daugeliu laimės indeksų, gyvena laimingiausi pasaulyje žmonės, – net 8,4 balo.
Štai ir atsakymas, kodėl ir Laimės dienos švęsti lietuviai nenori.
Kita vertus, mes bent jau žinome, kokia kryptimi mūsų visuomenė turi eiti. O žinant diagnozę ir sveikstama kur kas greičiau.
LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINEI PROKURATŪRAI
Kopija LR Konstituciniam teismui
PAREIŠKIMAS dėl grėsmės Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui
2014-03-21,Vilnius
Priesaiką Lietuvai pamynusių tomaševskių valdoma kultūros ministerija parengė “Tautinių mažumų” įstatymą (turi būti Tautinių bendrijų įstatymas) – iš esmės dalies Lietuvos teritorijos praradimo įstatymą, nes pagal tarptautinę teisę Lietuvos lenkai turi išorinę valstybę Lenkiją,40 milijonų, todėl negali turėti „tautinės mažumos” statusą.
Kolaborantas A.Brazauskas 1994 balandžio 26 d. abejingai pasirašė Sutartį su Lenkija, kurioje neatsakingai įvardinta nesanti Lietuvoje „lenkų tautinė mažuma” . Sutartis prieštarauja 1995 vasario 1 d. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, kurios 21 straipsnis apibrėžia, patikslina „tautinės mažumos” sąvoką: ,,Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės ,teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams”. Matome, Lietuvos lenkų tautinė grupė (bendrija ,bendruomenė) negali turėti „tautinės mažumos” statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei. Priesaikos laužytojai tomaševskiai dirba išorinėms valstybėms – būtina rengti protestų akcijas, nes prarasime Pietryčių Lietuvą. Tautinių bendrijų įstatymą negali rengti priesaiką Lietuvai pamynusi, išorinės valstybės įtakojama,LLRA.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis
Dar kokiu svenciu kas prigalvos, dar mazai Lietuva svencia ? Teko ne karta buti uzsienyje, tai ten ne vienas juokiasi is Lietuvos svenciu, ne is vieno gavau pastaba: daugiau dirbkit(nekombinave) maziau sveskit.