Metų nevykėliai
Kodėl Lietuvoje neverta kurti anekdotų (3)
Dainiui Šalengai – už neapdairumą arba už regėjimo lavinimą, tabletes renkantis pagal dydį, o ne pagal pavadinimą
Įsivaizduokime situaciją. Vyrui – 33-eji metai. Regėjimu jis nesiskundžia, nes vis dar pataiko į krepšį (tiesa, vis rečiau). Ir štai jis ima ir supainioja dvi panašaus dydžio tabletukes – vietoj vitamino C išgeria maisto papildų su dopingui priskiriamu draudžiamu preparatu metilheksanaminu. Kaip tai galėjo nutikti, jei tabletes paprastai bandome atskirti ne pagal dydį, o pagal pavadinimą?
Dėl situacijos, į kurią pateko legendinio “Žalgirio” krepšinio klubo dabar jau buvęs puolėjas Dainius Šalenga, klausimų kyla daug, bet krepšininkas turi atsakymą į kiekvieną. Pavyzdžiui, kaip galima supainioti dvi skirtingas tabletes?
Atsakymas: tai labai lengva, jei abejas laikai… viename inde. Na, tokia logika ir fantazija atima žadą. Bet vis dėlto – kam apskritai laikyti draudžiamų preparatų? Atsakymas paprastas: iš JAV 2009 m. šių maisto papildų D.Šalenga gavęs dovanų, o dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Be to, tada šie papildai dar nebuvę uždrausti – tik pernai Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) juos paskelbė draudžiamais. Bet kodėl jis jų dar pernai neišmetė? D.Šalenga ir į tai turi atsakymą: nes nežinojo, kad vis dar turi draudžiamų maisto papildų.
Daugiau klausimų po tokių atsakymų turbūt negali kilti. Nebent toks: jei vyras painiojasi tokiuose paprastuose gyvenimiškuose reikaluose, kaip jis sugeba nepasiklysti krepšinio aikštelėje? Kaip atsirenka, kuris krepšys – varžovų, kuris – jo komandos?
Vis dėlto krepšininką “nuoširdus” prisipažinimas, kaip blogai viename inde laikyti visas turimas tabletes (ir dar, reikia numanyti, išlukštentas iš pakuotės, jei vyras jas supainiojo dėl panašaus dydžio), išgelbėjo nuo griežčiausios bausmės.
Buvęs Kauno “Žalgirio” puolėjas įtikino FIBA drausmės komitetą, kad dopingo į jo organizmą pateko per neapdairumą. Vietoj grėsusios dvejų metų bausmės D.Šalenga diskvalifikuotas pusmečiui. Tiesa, jis atleistas iš “Žalgirio” komandos, tačiau galės grįžti jau nuo kito sezono.
Beje, D.Šalenga aiškinosi, kad negalėjo būti prisivalgęs dopingo, nes jo statistiniai duomenys blogiausi visoje Eurolygoje. Tačiau akylesni krepšinio mėgėjai suskaičiavo, kad iki diskvalifikacijos jis buvo stebuklingai atsigavęs, ėmė dažniau pelnyti taškų. Ar tą taiklumą pagerino tabletės, ar akių pratimai, bandant atskirti, kur kuri? Ir ar D.Šalenga pats sugalvojo tokią naivią istoriją apie tablečių dydį, ar kas jam padėjo?
Mariui Gelažnikui – už principą “pagal Jurgį ir kepurė”
M.Gelažnikas – drąsus žmogus, beveik kaip koks Tadas Blinda: teisybės vardan jis pasiryžo pagal Jurgį atitaikyti ir kepurę. Juk vadinamasis Lietuvos elitas nesipiktina tituluojamas elitu, nors nieko bendra neturi su pirmine šio žodžio (pranc. élite – geriausias, rinktinis) prasme, tad jų vakarėlių ir TV šou bičiulis M.Gelažnikas gal ir nutarė juos puošti daiktais, nieko bendra neturinčiais su jų etiketėse įrašytais garsiais vardais. Ir nėra čia ko piktintis: netikram elitui – netikri prekių ženklai.
Tik va Gariūnuose tai “Gucci” kainuoja bent pigiau nei M.Gelažniko prašmatnioje parduotuvėje sostinės Senamiestyje. Čia viena vilnietė nusipirko 699 Lt kainavusį (tiesa, su 50 proc. nuolaida) diržą su šiuo garsiu prekės ženklu, tačiau “Gucci” mados namai jo autorystės išsigynė.
Vilniaus apskrities Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus policijos pareigūnai puolė tikrinti ir kitų abejonių sukėlusių M.Gelažniko parduotuvės prekių “prabos”: ekspertizei paėmė 108 vienetus kelnių, vyriškų kostiumų, palaidinių, aksesuarų, pažymėtų “Roberto Cavalli”, “Dolce&Gabbana”, “Max Mara”, “Louis Vuitton”, “Moschino”, “Tommy Hilfiger”, “Hermes”, “Givenchy”, “Lamborgini”, “Emporio Armani”, “Tado”, “Gucci”, “Dunhil” prekių ženklais.
Beje, vos priėjęs M.Gelažniko valdų duris bet koks sveikos nuovokos žmogus turėtų užuosti falsifikatą ar bent jau prastą skonį, nes pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje parduotuvės savininkui kilo ūpas pagražinti UNESCO saugomo Senamiesčio pastatų autentiką gal nuo kokios saldainių dėžutės nukopijuotomis juodomis kolonomis.Paveldosaugininkai per teismus išsikovojo, kad Senamiesčio darkytojas nugriautų elitinio kičo kolonas.
Tačiau M.Gelažnikas nutarė, kad Temidė neteisi, nes ji, vargšė, užrištomis akimis, todėl nemato, koks tai elitinis “grožis”. Tad M.Gelažnikas tvirtas kaip jo kolonos – nepasiduoda.
Gal šis drąsus žmogus, įkvėptas kovos dėl elitinio grožio pagal lietuviško elito skonį, dabar nutarė, kad jei UNESCO ir Temidė nieko nesupranta apie Senamiesčio pastatų grožį, tai “Gucci” – apie madą, todėl pats parinko “Gucci” ženklui derantį diržą Gariūnuose? Gal tik iš kuklumo sako, kad visos prekės atvežtos tiesiai iš gamintojų skambiais vardais?
Vaclovas Volkovas – už pastovumą, arba už geros vietos pavertimą bloga
Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje, tiesa, reikėtų pridurti, dabar jau buvęs, socialdemokratas Vaclovas Volkovas per savo karjerą pasižymėjo pavydėtinu pastovumu. Štai sausį šios Vyriausybės įstaigos lankytojams kilo įtarimų, kad viršininkas darbe neblaivus. Iškviesti policijos patruliai Vyriausybės atstovą apklausė, tačiau jis kategoriškai atsisakė pūsti į alkoholio tikrintuvą. Motyvas net labai suprantamas: V.Volkovas pareiškė, kad tokią klaidą jau yra padaręs anksčiau ir jos nekartosiąs. Kaip galima suprasti iš konteksto, klaida jis įvardijo ne tai, kad darbe ne pirmą kartą pasirodė neblaivus, o tai, kad blaivumą (tiksliau, neblaivumą) anksčiau sutiko pasitikrinti. Mat 2009-aisiais už tai, kad darbo vietoje buvo neblaivus, jis nubaustas griežtu papeikimu.
Darbo vietą kvepinti alkoholio kvapeliu – ne vienintelė V.Volkovo pastovumo apraiška. Štai vienas šiaulietis skundžiasi, kad V.Volkovas neskiriąs, kur viešieji, o kur privatūs interesai. Šiaulietis penkerius metus bylinėjasi su V.Volkovo sūnaus Ramūno Volkovo įmone dėl milijoninės vertės sklypo, į kurį siekia atkurti nuosavybę.
Besiskundžiantis pilietis įtaria, kad Vyriausybės atstovas apie jį rinkęs įvairius duomenis.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija jau 2008-aisiais buvo nustačiusi, kad V.Volkovas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, nes dalyvavo sklypo, kuriame jo sūnus turi interesų, detaliojo planavimo procedūrose ir naudojosi tarnybiniu automobiliu važinėdamas į šį sklypą, tačiau politikas vis tiek nenustoja tvarkyti sūnaus reikalų.
Taigi įsivelti į skandalus – V.Volkovui būdingas bruožas. Tačiau kaip čia išėjo, kad anksčiau sugautas darbo vietoje neblaivus ir net pūtęs į tikrintuvą, painiojęs viešuosius interesus su privačiais, V.Volkovas išsisukdavo, o dabar praranda postą?
Gal lėmė, kad šįsyk jis prastai pasirinko korposto dislokaciją? Štai pirmą kartą V.Volkovą policijos pareigūnai neblaivų surado Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje pastato apleistoje dalyje, stovintį tamsoje. Vyriausybės atstovas tikino einąs namo, tačiau pasuko priešinga nuo išėjimo kryptimi. Šįsyk neblaiviai atrodantis V.Volkovas korpostu pasirinko…
tualetą. Logikos yra: juk ne veltui sakoma – gera vieta. Tad politikas ir puolė jon slėptis ir nuo lankytojų, ir nuo kolegų, ir nuo policijos patrulių. Lig šiol tokio svarbaus statuso neturėjusioje “įstaigoje” net buvo surengta jo apklausa.
Šįsyk V.Volkovui gera vieta tapo bloga vieta. Bet tai gera žinia šiauliečiams.
Martynui Laiviui – už Lietuvos aviacijos tradicijų tąsą, arba už fokusą “Star1″ paverčiant “Star0″
Et, kad ir kaip lietuvis svajoja apie padanges žydras, kiekvienais metais vis nauja lietuviška skrydžių bendrovė jį nutupdo ant žemės, primindama, kad juk esame žemdirbių karta.
Taip, ant 10 litų banknoto – legendiniai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Tačiau kai šiandien sakome, kad Lietuva turi senas aviacijos tradicijas, kurių šventai laikosi, dažniausiai turime omeny ne legendinius lakūnus, o lietuviškų aviakompanijų tradicijų tąsą. Štai buvo pražuvo “flyLAL”, dabar buvo pražuvo “Star1″. Lietuva vis labiau garsėja ne kaip reguliarių skrydžių, o kaip skrydžių reguliarių skandalų šalis. Tuoj bus sunku rasti tautietį, kuris nebūtų praradęs pinigų, sumokėtų už neįvykusį skrydį, ar kuriam nebūtų tekę likti įkalintam kuriame nors pasaulio oro uoste, kai už skolas areštuojamas vienintelis kokios lietuviškos bendrovės lėktuvas.
Štai “Star1 Airlines” pardavė beveik 16 tūkst. bilietų skrydžiams, kurių niekada nebus, ir daugelį jų pardavinėjo puikiai žinodama apie savo finansinę padėtį. O nuo “Star1 Airlines” sesės dvynės “Star Holidays” bankroto nukentėjo dar 1,3 tūkst. žmonių. Pirmiesiems skrydžių bendrovė liko skolinga apie 3,5 mln. Lt, antriesiems – apie 1,7 mln. Lt. Dar apie 10 mln. Lt bendrovė “Star Team Group” buvo skolinga tiekėjams už paslaugas, iš jų apie 1,3 mln. Lt įsiskolinusi darbuotojams.
Ir viskas legalu, oficialu, licencijuota. Netgi reikėtų pabrėžti, kad “Star1″ įkūrėjas ir vadovas Martynas Laivys – sąžiningas žmogus, net bendrovės pavadinime įrašė skaičių 1, informuodamas, kad teturi vieną lėktuvą. Jį už skolas areštavus, tai yra iš vieno atėmus vieną, lieka kiek? Nulis! Artimetika paprasta. Ir kas kai kam juokingiausia, o nukentėjusiems nuo “Star1″ ir “Star Holidays” liūdniausia, kad oficialios institucijos – Skrydžių licencijavimo komisija, Civilinės aviacijos administracija sako, jog niekas čia nekaltas. Tai kalta aplinka?
O aukščiausio lygio humoras, kad užsienyje įstrigusius “Star1″ keleivius vadavo tokia kita lietuviška skrydžių bendrovė “Small Planet Airlines”. Gražus pavadinimas, tik anksčiau jis buvo “flyLAL charters” – taip, tos pačios bankrutavusios “flyLAL” dalis. Tai gal bankrutuojant lietuviškoms skrydžių bendrovėms netinka sakyti “buvo pražuvo”? Gal buvo pražuvo tik piliečių pinigai už neįvykusius skrydžius ir sužlugdytas atostogas, o feniksas ir vėl kils į dangų?
Loading ...