Lietuvoje susiformavusi praktika, kai parlamento rinkimus pralaimėjusi valdžia palieka naujai Vyriausybei dovanėlę – patvirtintą biudžeto projektą, griauna šalies finansų bei ūkio sistemą ir stabdo reformas.
“Visiška nesąmonė Seimo rinkimus rengti rudenį, – tvirtina ekspremjeras Aleksandras Abišala. – Seimo rinkimus būtinai reikia perkelti į pavasarį, kad nauja Vyriausybė per tris keturis mėnesius susitupėtų ir pati parengtų kitų metų biudžeto projektą. Juk biudžetas yra pagrindinis Vyriausybės politikos darymo instrumentas.”
O kitas Kovo 11-osios Akto signataras, nūnai finansų analitikas Valdemaras Katkus paantrina, kad pastaroji kadenciją baigianti Vyriausybė taupė, ir jos patvirtinti biudžetai buvo taupymo biudžetai, bet kai kurios ankstesnės kairiųjų Vyriausybės, siekdamos perrinkimo, biudžetą naudojo dar ir kaip įrankį Seimo rinkimams laimėti. Jos prižadėdavo įvairiausių dalykų ir sudėdavo juos į biudžeto įstatymą.
Tad V.Katkus, kaip ir ekspremjeras A.Abišala, mano, kad vienintelė išeitis išvengti tokios destrukcijos – keisti rinkimų datą. Geriausia, pasak finansų analitiko, parlamento rinkimus būtų perkelti į pavasarį: vėliausiai į balandžio ar gegužės mėnesį, kad jie nesikirstų nei su miestiečių atostogomis, nei su ūkininkų darbymečiu.
“Nors ir dabar naujoji Vyriausybė paprastai nedirba pagal senosios Vyriausybės parengtą biudžeto projektą, bet pataisoms parengti ir įgyvendinti prireikia pusmečio, o tai jau yra užsibrėžtų darbų stabdys, – pastebi A.Abišala ir priduria: – Todėl paprasčiausia išeitis – keisti Konstituciją ir įtvirtinti kitą parlamento rinkimų datą.”
Tokiai buvusių politikų nuomonei pritaria ir šalies mokslininkai. “Biudžetą turi planuoti tie, kurie jį vykdys, – neabejoja KTU Finansų katedros vadovas prof. Rytis Krušinskas. – Mat dabar, kai biudžetą formuoja nueinančios kadencijos valdžia, kuriamas precedentas nieko neveikti ir vilkinti reformas: nuėjusieji kaltina atėjusiuosius, esą šie stabdo reformas, o atėjusieji tikina, neva išėjusieji paliko praskolintą valstybę, deficitinį biudžetą, taigi jie nenori prisiimti buvusių Vyriausybių klaidų ir keis biudžetą.”
“Senos Vyriausybės biudžeto planas yra tarsi kilpa po kaklu naujam Ministrų kabinetui”, – apibendrina Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė Ona Gražina Rakauskienė.
Siganatarai siūlo konstitucines rinkimų pataisas
MRU profesorė Vitalija Rudzkienė pastebi, kad dabartinė situacija nelogiška ne tik finansiniu ekonominiu, bet ir politologiniu aspektu. “Tarkime, dešiniosios partijos, pavyzdžiui, Tėvynės sąjunga ar Liberalų sąjūdis, deklaruoja vienas vertybes, o socialdemokratai – kitas. Tad jei po rinkimų pasikeičia politinė kryptis, turi keistis ir biudžetas, juk nelogiška, kad kairieji vykdytų dešiniųjų programą ir atvirkščiai.”
A.Abišalos nuomone, dėl dabartinės paradoksalios situacijos atsakomybė tenka paskutinės kadencijos Aukščiausiosios Tarybos deputatams, dabar vadinamiems Kovo 11-osios Akto signatarais. Mat jie nesugebėjo dirbti visą kadenciją ir “pasileido”, o atėjęs naujas parlamentas neturėjo pakankamai politinės valios, kad pusmečiu susitrumpintų savo kadenciją ir paskelbtų pirmalaikius rinkimus pavasarį. Jie dirbo visą kadenciją iki pat rudens. Mūsų Konstitucijoje įtvirtinta ketverių metų parlamento kadencija, ir be politinės valios paskelbti išankstinių rinkimų arba be pačios Konstitucijos pakeitimo pakeisti parlamento rinkimų datos neįmanoma”, – apibendrina A.Abišala.
V.Katkus, buvęs vienas darbo grupės, rengusios pagrindinį šalies įstatymą, narių, sako, jog tuo metu nė vienam Konstitucijos rengėjui nė nešovė mintis, kad parlamento rinkimus reikėtų rengti atsižvelgiant į biudžetinių metų pradžios datą. “Mes neturėjome patirties. Atkreipėme dėmesį tik į prezidento rinkimų datą, buvo svarbu, kad jie nesutaptų su parlamento rinkimais, tad įtvirtinome penkerių metų šalies vadovo kadenciją. Dabar, kai išryškėjo problemos dėl parlamento rinkimų, derėtų keisti jų datą”, – neabejoja V.Katkus.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-41) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.
Kiek reiks laiko susitupėti valstybės veikėjams ,kad jau bent pagrindiniai
išlaidų straipsniai būtų priimtini daugumai.Dabar po rinkimų prasideda kaltinimai ,kad buvusieji viską sugriovė arba nieko nedarė. Kiek noras
valdyti užtemdo vyrukams protą ir sąžinę ,nes praėjus 4 metams beveik
visada sakoma,kad valdantieji nieko nepadarė. Ir tai matome per visus 22 metus.
Kažkodėl esantys opozicijoj kerštauja valdantiesiems ir visaip kaišioja
“pagaliu į ratus”. Ar gali normaliai valstybė irtis pirmyn ,kai opozicija,
tarkim, turėdama čia ir dabar gerų idėjų su piktdžiuga laukia naujų rinkimų
ir juos laimėjusi irgi nieko nenuveikia – Lietuvos atsilikimas nuo kaimynų
labai reikšmingas.