Redakcijos laiškas
MUMS NE TAS PATS – toks pareiškimas žvelgia nuo šio „Veido“ viršelio. Tai ne rinkimų šūkis, tai nuolatinė mano ir mano kolegų „Veide“ principinė nuostata, kuria mes vadovaujamės atsirinkdami temas, rašydami straipsnius ir analizuodami Lietuvai bei pasauliui svarbius įvykius.
Evaldas LABANAUSKAS
Tikriausiai vienas populiariausių pastarosiomis savaitėmis klausimų – už ką balsuoti? Po to atodūsis, nejauki tyla ir atsakymas
„nėra už ką“, „nežinau, ar išvis eisiu“ ir pan. Nieko nuostabaus, atsižvelgiant į tokią nykią rinkimų kampaniją. Buvo padaryta viskas, kad iš Lietuvos rinkimų dingtų bet kokia intriga, patrauklumas. Tiksliau, siekta, kad vietoj šou vyktų rimtos diskusijos, idėjų kova, tačiau išėjo taip, kad šou neliko, o idėjų dėl to neatsirado. Kai kurios partijos tik kelios savaitės iki rinkimų sugebėjo patvirtinti savo programas, diskusijų irgi nevyko, o kas vyksta dabar – nuobodu ir neįdomu tiek diskusijų vedėjams, tiek dalyviams, tad kodėl turėtų būtų kitaip rinkėjams?
Daug daugiau aistrų, regis, sulaukia JAV prezidento rinkimai. Tikėtina, jei JAV amba-sada padarytų eksperimentą ir leistų Lietuvos piliečiams balsuoti JAV prezidento rinkimuose, aktyvumas būtų didesnis nei per Seimo rinkimus. Tačiau JAV prezidento rinkimų įtaka Lietuvai toli gražu nesulyginama su Seimo rinkimų rezultatų poveikiu.
Bet mums ne tas pats, kas bus su mūsų valstybe. Mums ne tas pats, kad galime po rinkimų atsibusti tokioje šalyje, kur būtų persekiojami kitaminčiai, kur būtų įtvirtintas vado kultas, kur būtų rengiamos raganų medžioklės ir linčiavimai, kur būtų nesilaikoma tarptautinių įsipareigojimų. Būtent tai siūlo kai kurios į Seimą einančios politinės jėgos, tikėtina, sulauksiančios didelio palaikymo tų, kurie eis balsuoti iš pykčio, o ne skatinami pilietiškos pareigos ir racionalaus proto.
Kita vertus, mums ne tas pats, kokioje padėtyje jau dabar atsidūrė Lietuva. Mums ne tas pats, kokį išsilavinimą įgyja Lietuvos jaunimas. Mums ne tas pats, kad Lietuvos ekonomika taip ir liks vidutiniokė, jei nesiimsime veiksmų. Mums ne tas pats, kad sveikatos sistema įvardijama vos ne kaip „kyšių sistema“.
Mums ne tas pats, kad Lietuvą palieka ir ruošiasi palikti vis daugiau žmonių. Mums ne tas pats, kad kultūros sektorius amžinai pasmerktas būti našlaičiu. Mums ne tas pats, kas ir kaip valdo Lietuvą.
Todėl mes eisime į rinkimus, o ir po rinkimų stebėsime, analizuosime bei rašysime apie tai, kas svarbiausia valstybei ir visuomenei. Mes tikime, kad rinkimai – tai būdas užtikrinti demokratiją ir kartu savo šalies klestėjimą. Taip pat
manome, kad demokratija neįsivaizduojama ir be kokybiškos bei analitinės žiniasklaidos.
Žinoma, demokratija nėra ideali, bet ar žinote geresnę valdymo formą? Žinoma, žiniasklaida irgi ne visada sugeba iki galo atlikti savo pareigą ir klysta, bet ar žinote, kas ją gali pakeisti? Todėl susitikime šį sekmadienį prie balsadėžių, o po to kiekvieną trečiadienį – dieną, kai pasirodo naujas savaitinio analitinio žurnalo „Veidas“ numeris. Nes mums ir jums ne tas pats…
Naują savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
PIRMIAUSIA reikia tą ‘socialinį modelį’ išbandyt ant seimūnų – jei kalbama kad tai padėtų verslui suklestėt (abejotina), tai politinėje sferoje tai tikrai būtų veiksminga. Nes MUMS reikia galimybių MŪSŲ naudai nedirbančius politikus atleisti IŠKART, o ne laukti kažkokius 4 metus (kas ir vėl nieko nekeis, nes tie nedirbantys ir toliau per sąrašus įlys).
Geriasnė sistema už demokratiją yra diktatūra, tik reikia tinkano diktatoriaus.
Diktatūra – demokratijos pasekmė. Bet ne dėl to kad pati demokratija būtų bloga, o tame kad dar NIEKADA tikros Demokratijos neturėjom, diktatūromis reiškiasi demokratijos iškraipymai.