Verslo pažanga Lietuvoje akivaizdžiai per lėta: nei naujų veidų, nei naujų krypčių, nei didelių pokyčių, nei reikšmingesnių gamyklų. Nors, atrodo, į verslumą ir inovatyvumą investuojama daug, tačiau žadėto proveržio nematyti.

Įtakingiausių verslininkų ir didžiausių Lietuvos įmonių žemėlapis pastarąjį dešimtmetį praktiškai nesikeičia – metų metais kartojasi tos pačios pavardės ir pavadinimai. Permainų vis dar nematyti: svarbiausi verslo sektoriai nesikeičia, naujos sritys vietos po saule neišsikovoja ir naujų produktų sukuriame ar gaminame tikrai nedaug, o jų įtaka mūsų eksporte ir apskritai ekonomikoje praktiškai neįžiūrima. Daugiausia tai, ką matome, yra sukurta anksčiau. Netgi informacinių technologijų sektorius, kuriuo didžiuojamės, žvelgiant iš pramonės pusės, yra visiškai niekinis. Taigi kodėl nesugebame sukurti ko nors naujo, kodėl mūsų verslas keičiasi ypač lėtai ir kodėl mūsų ekonomika netampa žinių ekonomika?
„Norint patekti į turtingiausių verslininkų sąrašą būtina ilgai ir nuosekliai dirbti, todėl nenuostabu, kad Lietuvoje, gana jaunoje valstybėje, nėra didelių pasikeitimų. Juk mūsų verslo istorijos siekia šiek tiek daugiau nei dvidešimt metų, o tam, kad atsirastų ir iškiltų nauji vardai, reikia nemažai laiko“, – mano VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Lina Vaitkevičienė.
O štai Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas tvirtina, kad šiuo metu ekonomika yra susigulėjusi, taigi natūralu, kad naujiems žaidėjams iškilti kur kas sunkiau nei nepriklausomybės pradžioje, kai dar plaukiojome neapgyventuose vandenyse.
Tokios tendencijos ne vien Lietuvoje – ir kitose valstybėse dažnai galime stebėti panašią situaciją. S.Besagirsko manymu, šiandieniniame pasaulyje kokio nors proveržio realiausia tikėtis informacinių ar kosmoso technologijų srityje, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad bent Lietuvoje pagrindinės IT įmonės jau yra stiprios, tad jos tiesiog plečia rinką ir dėl to naujokams sustiprėti gana sunku. „Mažų gerų žaidėjų atsiranda, bet ne didžiulių – rinka tiesiog užimta“, – konstatuoja ekspertas.
Tiesa, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas pabrėžia, kad visada kas nors atrodo užimta, kol neatsiranda naujų idėjų. „Jei galvojame daryti tą patį, ką daro visi, tada galime kalbėti apie tai, kad niša užimta, tačiau jei norime daryti kitaip negu kiti, tada dėl tokio dalyko, kaip užimta niša, nėra prasmės nerimauti“, – mano verslininkas.
Jo nuomone, nors, tarkime, prekybos sektorius atrodo oligopolizuotas, tačiau atsiranda nemažai nišinių parduotuvių, ieškančių savo prekių pirkėjų, arba ne tik parduodančių, bet ir kartu teikiančių tam tikras paslaugas, ir jos sulaukia sėkmės. „Geros idėjos dažnai prasiveržia netikėtose vietose, apie kurias niekas anksčiau negalėjo nė pagalvoti“, – neabejoja D.Arlauskas.

Naują verslą išplėtoti nėra lengva

Apie du dešimtmečius versle aktyviai veikiančios „Vakarų medienos grupės“ valdybos pirmininko Sigito Paulausko manymu, šiais laikais nelabai įmanoma (išskyrus porą sričių), kad visai nežinomi žmonės imtų ir sukurtų kažką svarbaus visai šalies ekonomikai. Pasak jo, ambicijų versle turintys naujokai susiduria su paprasčiausiomis buitinėmis kliūtimis. Viena pagrindinių – kad naujiems žaidėjams gana sunku gauti finansavimą iš bankų, juolab skirtą dideliems projektams. O juk be kapitalo – nė iš vietos.
„Gerų norų ir didelės pievos įmonei statyti nepakanka, kad bankas sutiktų finansuoti. Joks bankas nenori finansuoti pradedančiųjų ir visada dėl jų turės daug abejonių. Kitaip tariant, reikia turėti patirties, istoriją, kažkokį pagrindą. Norinčiųjų kažką kurti yra, bet aplinkybės dažnai susideda taip, kad tai padaryti ypač sunku“, – komentuoja S.Paulauskas.
Kad situacija naujiems dideliems verslo projektams nėra palanki, pritaria ir S.Besagirskas, atkreipdamas dėmesį, kad mokesčių našta užgriūva vos įregistravus įmonę. Tai ypač nepalanku inovatyviems produktams kurti ir plėtoti, nes jiems į rinką įeiti neretai reikia kur kas daugiau laiko negu „tradiciniams“ ir, be abejo, nemažai lėšų.
„Kai yra didelė biurokratinė našta ir dideli mokesčiai, sunku šauti į viršų. Naujai įmonei kiekvieną mėnesį reikia mokėti atlyginimus, dengti įvairias sąnaudas, iš kurių, beje, didžioji dalis yra mokesčiai, o juk tam gana ilgai nėra užsidirbama. Žiūrint iš šio taško, bendroji aplinka Lietuvoje inovacijoms nėra palanki. Vis dėlto, jei tai išgyveni ir įstengi sustiprėti, situacija apsiverčia ir aplinka inovacijoms diegti, inovatyviems produktams kurti tampa kur kas palankesnė“, – padėtį apžvelgia ekspertas.
Nacionalinės smulkiojo verslo asociacijos vadovas Henrikas Rackevičius iš savo patirties gali patvirtinti, kad pradžioje tenka susidurti su daugybe rimtų iššūkių. „Nėra palankios įstatymų aplinkos ir kryptingos valstybės politikos, nėra sisteminio požiūrio. Nors pagerėjimas, palyginti su ankstesniais metais, matomas, tačiau atsižvelgiant į tai, koks jis galėtų būti, pasiekta tik kokia dešimtoji galimų permainų dalis“, – įsitikinęs verslininkas.
Dauguma kalbintų verslininkų patvirtino, kad pastaraisiais metais mūsų šalyje nebuvo priimta jokių įstatymų ar jų pataisų, kurie reikšmingai palengvintų verslo padėtį, nors kalbų apie tai būta daug.

Kodėl didžiulės investicijos į mokslą nepaskatina žadėto proveržio

Šiek tiek ryškesnių permainų versle pamatome, kai įmonės ima aktyviai bendradarbiauti su mokslo institutais. Bet Lietuvoje ir šiuo požiūriu stagnacija. Iš tiesų mūsų šalyje į mokslą ir inovacijas investuota jau tikrai daug, tačiau apčiuopiamos naudos – maža. Laikinai einantis Lietuvos inovacijų centro direktoriaus pareigas Mantas Vilys teigia, jog bendradarbiavimas su mokslu reiškia, kad naudos įmonei bus ne iš karto, o geriausiu atveju po keleto metų: “O tikrai ne kiekviena įmonė planuoja taip toli į priekį, tad nenuostabu, kad tai dažnai nelaikoma prioritetu.”

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.