Nors krikščioniškos mokyklos Lietuvoje sudaro tik apie 1 proc. visų švietimo įstaigų, norinčiųjų jose mokytis kelis kartus daugiau, nei šios mokyklos gali priimti. Svarbu ir tai, kad nemažai krikščioniškų mokyklų laikomos prestižinėmis. Tad kuo krikščioniškos švietimo įstaigos skiriasi nuo kitų ir kuo jos traukia vaikus bei jų tėvus?
Augminas Petronis prestižine laikomą Vilniaus jėzuitų gimnaziją lanko nuo penktos klasės. „Mintį stoti į šią gimnaziją iškėlė tėvai, bet ją lankyti buvo mano pasirinkimas“, – pasakoja gimnazijos vienuoliktokas.
Šiuo metu krikščioniškose mokyklose mokosi jau per 19 tūkst. Lietuvos vaikų, o norinčiųjų į jas patekti dar gerokai daugiau. Kartu daugėja ir krikščioniškų vaikų darželių, į kuriuos patekti taip pat nėra lengva. Kuo šios švietimo įstaigos taip traukia?
Poreikis išlieka didelis
Priminsime, kad katalikiškos mokymo įstaigos imtos steigti iš karto atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. O 1995 m. Pažaislyje vykstant steigiamajai Nacionalinės katalikiškųjų mokyklų asociacijos konferencijai asociacijos nariais tapo 272 pedagogai iš 32 katalikiškų švietimo įstaigų. Nemažai mokyklų, tokios kaip Jėzuitų gimnazija, Kretingos pranciškonų gimnazija, veikė ir tarpukariu, tačiau sovietmečiu buvo uždarytos, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vėl atnaujino savo veiklą.
Įžengus į XXI amžių krikščioniškų mokyklų Lietuvoje padaugėjo dar ir todėl, kad katalikiškomis pasivadino ne viena valstybinė mokykla. Tačiau ir šiandien naujų krikščioniškų mokyklų poreikis vis dar gana didelis – pernai įsteigta nauja katalikiška Šv. Juozapo mokykla bei katalikiškas darželis „Mažutėliams“.
Tokia tendencija – ne tik Lietuvoje. Visame pasaulyje daugėja krikščioniškų mokyklų ir jose besimokančių vaikų. Didžiausia protestantiško švietimo organizacija pasaulyje Tarptautinė krikščioniškų mokyklų asociacija apima daugiau nei 5,5 mln. moksleivių ir beveik 24 tūkst. mokyklų iš daugiau nei šimto šalių narių. Na, o Europos katalikiškojo švietimo komiteto duomenimis, 2009–2010 m. 25 tūkst. katalikiškų mokyklų mokėsi 7,5 mln. moksleivių.
Aukštos mokslo kokybės ir krikščioniškų vertybių poreikis
Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivis A.Petronis įsitikinęs, kad poreikis lankyti krikščionišką mokymo įstaigą kyla dėl įvairių priežasčių. „Mano tėvai yra tikintys, tačiau jiems labai svarbi ir mokslo kokybė. Jie nori, kad turėčiau gerą išsilavinimą, kad mane mokytų geri specialistai mokytojai ir kad paskui galėčiau įstoti į gerą universitetą bei pasirinkti gerą specialybę, – dėsto jaunuolis. – Kitus žmones dar traukia ir tai, kad Jėzuitų gimnazija yra prestižinė mokykla, kurioje užtikrinamas geras išsilavinimo lygis.“
Keturių vaikų tėvas Mindaugas Radušis savo vyriausią dukrą pernai nusprendė leisti į krikščionišką Klaipėdos „Vaivorykštės tako“ pagrindinę mokyklą. Jam ir jo žmonai svarbiausia tai, kad šeimos vertybės būtų palaikomos ne tik namie, bet ir mokykloje, kurioje vaikas praleidžia daug laiko. „Tokia mokykla tarsi papildo šeimos aplinką, atstovaudama toms pačioms krikščioniškoms vertybėms. Galiausiai mes tikime, kad krikščioniška mokykla gali suteikti saugesnę aplinką mūsų vaikui, nesitaikstydama su pernelyg liberalios mūsų visuomenės ydomis ir piktžaizdėmis“, – savo pasirinkimą komentuoja Mindaugas.
Nors Klaipėdos „Vaivorykštės tako“ pagrindinę mokyklą įkūrė protestantų tikėjimo atstovai, į ją susirenka vaikai iš įvairių krikščioniškų bendruomenių.
Kita protestantų bendruomenės 1993 m. įsteigta Vilniaus krikščionių mokykla taip pat laikosi ekumeninės nuostatos. Joje mokosi ne tik protestantai, bet ir katalikai, sekmininkai, babtistai, liuteronai, reformatai ir net netikintys bei jokiai bendruomenei nepriklausantys moksleiviai. Poreikis kurti šią mokyklą atsirado „Tikėjimo žodžio“ bendruomenei, kurioje daug jaunų šeimų norėjo ugdyti savo vaikus krikščioniškai. Vis dėlto laikui bėgant savo vaikus į šią mokyklą pradėjo leisti ir kitų motyvų turintys tėvai.
„Tikintys tėvai labiau rūpinasi vertybių perdavimu, vientisu ugdymu tiek šeimoje, tiek mokykloje. Netikintys ateina dėl kitų kriterijų. Tai visų pirma saugumas ir aukštas mokymo lygis. Mūsų mokykloje vaikas gauna daug individualaus dėmesio, nes tai nedidelė privati mokykla. Čia mokosi 102 vaikai, todėl vidurkis yra apie dešimt vaikų klasėje“, – atskleidžia Vilniaus krikščionių mokyklos direktorius Valdas Statulevičus.
Prieš metus įkurto katalikiško darželio „Mažutėliams“ vadovė sesuo Viktorija Voidogaitė CC teigia sulaukianti didelio tėvų iš viso Vilniaus susidomėjimo. „Tėvai su pasitikėjimu paveda mums vaikų ugdymą. Keturios jau veikiančios grupės yra pilnos, o gruodį numatome atidaryti penktąją, kuri šiuo metu dar formuojama. Šeimos, kurios įsilieja į darželio bendruomenę, pasiryžusios kartu su darželiu ugdyti vaikus krikščioniškai. Tikėjimo kelionėje kiekviena šeima yra savo etape ir pamažu auga“, – pasakoja vienuolė.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.