Artėjant rudeniui vis dažniau rūpestis dėl naujų mokslo metų temdo ne tik vaikų atostogas, bet ir tėvų veidus. Tenka atidžiai skaičiuoti, ką šiemet reikės nupirkti vaikui į mokyklą. Ir, svarbiausia, kiek visa tai kainuos.

Paanalizavę šalies statistikų pateikiamus duomenis, atrodo, neturėtume nerimauti – namų ūkis, kuriame auga du vaikai, per mėnesį švietimui išleisti turėtų vidutiniškai 26 Lt. Per metus – 312 Lt, arba po 156 Lt kiekvienam vaikui.

Dauguma tėvų, auginančių vaikus, su šiais duomenimis, ko gero, nesutiks. Kodėl taip atsitinka? Veikiausiai neatitikimas tarp statistikos ir tikrovės atsiranda dėl to, kad statistikai išlaidų, skirtų raštinėms prekėms, mokyklinei aprangai, pietums ar ekskursijoms, nepriskiria prie švietimo. Čia patenka nebent ugdomosios veiklos po pamokų išlaidos. O šeimoje prie švietimo išlaidų dažniausiai priskiriamos visos išlaidos, susijusios su moksleiviu ir mokykla. Pabandykime suskaičiuoti, kiek patiriame tokių išlaidų.

Pirma – vienkartinės išlaidos. Mokslo metų pradžioje dažniausiai perkame vadovėlius, pratybų sąsiuvinius ir raštines prekes. Pratybų sąsiuviniai visiems mokslo metams kainuoja apie 100 Lt, raštinės prekės – sąsiuviniai, aplankalai, rašymo priemonės, dailės reikmenys ir kitos priemonės – dar apie 100 Lt.

Prieš mokslo metų pradžią taip pat tenka rūpintis specialia vaikų apranga: mokykline uniforma ar kitais drabužiais, sportine apranga ir avalyne. Dar nepamirškime kuprinės. Tai atsieis dar apie 200–300 Lt. Taigi suruošti vaiką į mokyklą gali kainuoti 400–500 Lt.

Žinoma, neretai tie patys drabužiai, avalynė, kuprinė gali tarnauti ir dvejus metus, o tuščių sąsiuvinių gali likti nuo praėjusių mokslo metų. Tačiau kad kaip būtų, realios išlaidos per mokslo metus viršija statistikos duomenis.

Racionalūs tėvai paprastai išlaidas, susijusias su naujais mokslo metais, stengiasi išdėlioti, kad nereikėtų už viską mokėti vienu ypu. Mokyklinės uniformos užsakomos vasaros pradžioje. Išsiaiškinama su mokytojais, kokie pratybų sąsiuviniai bus reikalingi, ir susitariama su kitais tėvais juos pirkti dar pavasarį didmeninėmis kainomis. Jei nelaukiama iki paskutinės savaitės – šiek tiek pigiau galima nusipirkti ir raštinių reikmenų.

Tėveliams taip pat nereikėtų pamiršti ir kitų išlaidų. Pavyzdžiui, už įvairias ekskursijas, išvykas, spektaklius, koncertus ir pan. Šių išlaidų dydis priklauso nuo mokyklos, nuo klasės vadovo noro užsiimti su vaikais ne pamokų metu, taip pat nuo klasės tėvų pageidavimų, bet iš principo svyruoja apie 100 Lt.

Ne paslaptis, kad kiekviena klasė turi ir vadinamąjį klasės fondą, kurio lėšos skiriamos nedideliam klasės remontui, raštinėms bei kitoms reikmėms. Skirtingose mokyklose, netgi klasėse, gali būti skirtingo dydžio fondai. Tokios išlaidos per visus mokslo metus vidutiniškai gali sudaryti apie 50 Lt.

Kiekvienam taip pat svarbu, kad mokykloje vaikas būtų sotus. Skaičiuojama, kad pietums mokykloje tenka skirti dar 5 Lt per dieną. Taigi per mokslo metus, neskaičiuojant atostogų, šios išlaidos sudaro maždaug 850 Lt.

Prie mokyklinių išlaidų priskiriame ir tas, kurios susijusios su užsiėmimais po pamokų, – tai gali būti meno ar sporto būreliai, kita vaiko gebėjimus lavinanti veikla. Dar nereikėtų pamiršti transporto išlaidų.

Taigi iš viso mokyklai ir su ja susijusioms reikmėms išleidžiame maždaug 1400 Lt per metus. Vienam vaikui. Gauta suma yra devynis kartus didesnė negu statistinės švietimo išlaidos. O jei vaikas lanko bent vieną būrelį – prisideda dar apie 450 Lt per metus.

Ieškant, kaip sumažinti šias išlaidas, tinka visi tradiciniai taupymo būdai: planuoti išlaidas iš anksto, sudaryti būtinų pirkinių sąrašą, išskirti pirmo būtinumo prekes, o jų įsigijimą išdėlioti per tam tikrą laikotarpį.

Tačiau, ko gero, vienas efektyviausių būdų, leidžiančių šioje srityje sutaupyti, yra bendravimas ir bendradarbiavimas su kitais klasės mokinių tėvais, mokytojais. Su tėvais ir mokytojais keičiantis informacija galima sužinoti apie geriausias kainas ir geriausius pasiūlymus, o vadovėlius, pratybų sąsiuvinius įsigyti kartu didmeninėmis kainomis.