Praėjusį savaitgalį per Čekijos prezidento rinkimus tarpusavyje susigrūmė ne tik kairieji ir dešinieji, bet ir regionų bei didmiesčių rinkėjai.

Čekijoje ką tik įvyko galinga dviejų kandidatų į prezidento postą dvikova – antrajame rinkimų ture grūmėsi kairiųjų pažiūrų buvęs Čekijos premjeras Milošas Zemanas, už kurį uoliai balsavo šalies pakraščių ir provincijos gyventojai, bei dešiniųjų pažiūrų užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas, populiarus Čekijos sostinėje Prahoje, aplink sostinę besispiečiančiuose regionuose ir kituose didmiesčiuose.
Žvelgiant į rinkimų žemėlapį atrodo, kad prezidentą šiuo atveju rinkosi dvi skirtingos respublikos: dešiniesiems simpatizuojanti ir Čekiją pusiau dalijanti centrinių šalies regionų juosta ir kairiųjų kandidatą šlovinantys šalies pakraščiai.
“Balsavimo rezultatai labai skirtingi tiek geografiniu, tiek socialiniu bei ekonominiu požiūriu”, – pastebi “The Economist” analitikai. Jų žodžiais, ne tik Čekijoje, bet ir kitose valstybėse, taip pat ir Lietuvoje (tai liudija 2012 m. Seimo rinkimai), renkant valdžią kairesniems kandidatams paprastai simpatizuoja ekonomiškai silpnesni regionai, o dešiniuosius renkasi sostinė, pramoniniai regionai bei emigrantai užsienyje.
Žinoma, galima kelti klausimą, kodėl atokesni regionai, labai dažnai gyvenantys iš sostinėje uždirbtų pinigų, kaišioja pagalius į ratus sostinės rinkėjams, tačiau tai paaiškinti visiškai nesudėtinga: per rinkimus kiekvienas galvoja apie savo interesus. Žemdirbiams nerūpi verslininkų interesai, regionų gyventojams svetimos sostinės problemos, ir atvirkščiai.
Štai Čekijos rytuose esanti Moravija, kaip ir Šiaurės Bohemija, išgyvena ne pačius geriausius laikus, tad žmonėms čia imponuoja populistiniai paprasto socialdemokrato M.Zemano pažadai. O į miestiečius ir pasiturinčius gyventojus nukreipta aristokrato K.Schwarzenbergo rinkimų kampanija, priešingai, patraukė didesnes pajamas gaunančius ir geresnį išsilavinimą turinčius miestiečius.

Miestiečių balsai galiausiai nusveria
Tokių atvejų, kai regionų ir didmiesčių gyventojai rinkimuose turi visiškai skirtingus favoritus, pasitaiko labai dažnai ir beveik visose šalyse. Štai Lenkijoje 2005-aisiais vykstant rinkimams miesto ir turtingesnių regionų gyventojai savo balsus atidavė už progresyvios politikos šalininką Donaldą Tuską, o regionai prezidento poste norėjo matyti vėliau per lėktuvo katastrofą žuvusį Lechą Kaczynskį.
Kituose rinkimuose susikovė miestiečių favoritas liberalas Bronislawas Komorowskis ir žuvusiojo Lecho brolis Jaroslawas Kaczynskis, atstovavęs kaimo vietovėse gyvenančių lenkų interesams. Tiesa, nors vienuose rinkimuose nusvėrė kaimo balsai, antruose triumfavo “miesto” kandidatas.
Pasak politologų, miestiečiai ir daugiau uždirbantys gyventojai iš tiesų dažniau lemia rinkimų baigtį nei kaimo gyventojai, ir taip yra net dėl kelių priežasčių. Viena vertus, regionų gyventojai paprastai renkasi iš kelių panašių kandidatų ir savo balsus jiems išskaido. O štai miestiečiai paprastai turi vieną kandidatą, kuriam ir atiduoda visus savo balsus. Galiausiai miestuose gyvena vis daugiau žmonių, o regionuose – vis mažiau, tad natūralu, kad daugumos balsai ir nusveria rinkimų rezultatus.
Pavyzdžiui, neseniai Gruzijoje vykusius parlamento rinkimus laimėjusią partiją “Gruzijos svajonė” rėmė pramonės, verslo, bankų sektoriaus atstovai. O štai Michailo Saakašvilio rėmėjai buvo negausiai apgyvendinti patriotiškai nusiteikę regionai.
Panašiai nutiko ir Ukrainoje: nors pagal plotą vakarinė Ukrainos dalis yra didesnė nei rytinė, tačiau gyventojų daugiau telkiasi rytuose. Be to, rytuose spiečiasi ir didžiausi Ukrainos miestai Charkovas, Dnepropetrovskas, Odesa, Doneckas. Tad čia gyvenančių žmonių balsai galiausiai ir lėmė, kad dabartinis šalies prezidentas yra Viktoras Janukovyčius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-5-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.