Jei kuris nors kaimynystėje gyvenantis žmogus susirgtų gyvybei pavojingu odos susirgimu, be jokios abejonės, niekas nepultų ligonio liesti ar… laižyti. Nes žmogus – ne socialus vabzdys, pastebi „Newscientist.com“. Tačiau skruzdžių kolonijoje žmonių elgesys būtų ne tik nesuprantamas, bet ir nepateisinamas.

Mat, kaip rodo tyrimų rezultatai, skruzdės puola laižyti susirgusį savo kolonijos gentainį. Akstinas – apsaugoti koloniją nuo galimų masinių infekcijų.

Silvija Kremer (Sylvia Cremer) iš Mokslo ir technologijų instituto Klosternoiburge (Austrija) su kolegomis atliko eksperimentą, kurio metu keletą Lasius neglectus rūšies skruzdžių užkrėtė infekciniu grybeliu Metarhizium anisopliae. Tyrėjų kolektyvas kiekvieną užkrėstą skruzdę perkėlė į vieną patalpą su penkiomis sveikomis gentainėmis ir stebėjo, kas vyks toliau.

Paaiškėjo, jog sveikosios skruzdės pradėjo laižyti sunegalavusią savo kolonijos narę, tokiais veiksmais mėgindamos nulaižyti pavojingą grybelį nuo ligotos skruzdės kūno. Dezinfekcijos rezultatas – lengva grybelinės infekcijos forma susirgo ir ligone besirūpinę vabzdžiai. Tačiau infekcija jų nenužudė – tokiu būdu sveikosios skruzdės tarytum pasiskiepijo nuo šio susirgimo.

Vėliau kovai su infekcija sveikųjų skruzdžių organizmuose įsijungė du „grybelinės specializacijos“ imuninės sistemos genai. Imuniteto suaktyvėjimo nebuvo pastebėta tų skruzdžių organizmuose, kurios neturėjo galimybės liesti užkrėstųjų gentainių. S. Kremer mano, jog tokio su infekuotomis skruzdėmis bendravusių gentainių elgesio motyvas – skiepai nuo infekcijos.