Nuo šiol policijos generaliniai komisarai žinos, kuo jiems asmeniškai grės girtų „keliukų“ ar patrulinių pasilakstymai keliuose.

Policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas atsistatydina, nes sekmadienio naktį kelyje Vilnius-Kaunas Trakų rajono policijos komisariato vyresnysis patrulis Sigitas Šostakas girtas lėkdamas užmušė medikų šeimą. Premjeras Andrius Kubilius apgailestauja, kad turi trauktis sąžiningas pareigūnas ir geras vadovas, iš esmės pagerinęs policijos darbą ir pakeitęs policijos įvaizdį visuomenės akyse.

Yra, kas nesupranta – tai kodėl V.Telyčėnas, apie kurį iš tiesų sklido tik geros kalbos, dabar turi trauktis, jei prisidirbo kažkoks girtas patrulis, kurio generalinis komisaras, ko gera, net akyse nebuvo matęs? Pabandysiu paaiškinti, kodėl. Ir kodėl tai yra gerai.

Vyriausias vadovas atsako už viską, kas vyksta jo sistemoje ir ką daro kiekvienas jo pavaldinys. Jei policijos sistemoje susimovė eilinis patrulis, vadinasi to patrulio viršininkas pasirinko į šias pareigas blogą žmogų (Trakų policijos viršininkas Nerijus Šiaulys vadina S.Šostaką vienu geriausiu savo pavaldinių, niekados neturėjusiu nei nuobaudų, nei problemų su alkoholiu). Vadinasi, tai prastas viršininkas, kurį, savo ruožtu, prastai pasirinko dar aukštesnis viršininkas ir taip iki paties policijos generalinio komisaro. Vadinasi, generalinis ir atsako. Tai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti neteisinga, gal net neprotinga. Bet tai verčia visą sistemą suktis. O jeigu kažkas verčia sistemą suktis, tai yra ir protinga, ir teisinga.

Mūsų policijos pamatinė bėda – ji, kaip sistema, nė karto nebuvo perkrėsta iš esmės.

Kiekvieną statutinę, tai yra, griežtai hierarchinę sistemą, iš esmės perkrėsti gali tik jos aukščiausiasis vadovas. Nes tik nuo jo priklauso, kokia bus reakcija susimovus pačios žemučiausios grandies pareigūnui: Ar bus lauk išvyta visa komandinė grandinė nuo viršaus į apačią, ar bus apsiribota keiksmais, kumščio smūgiais į stalą ir keliais papeikimais? Ar, kraštutiniu atveju, paties nusikaltėlio išvijimu ir jo tiesioginių viršininkų perkėlimu su pažeminimu pareigose.

Lig šiol už žemutinės grandies policininkų susimovimus ar net tiesioginius nusikaltimus generaliniai komisarai nekentėjo nė karto. Vadinasi, poreikio griauti sistemą, kuri kadaise sukūrė juos pačius ir kurią dabar kūrė jie patys, komisarai nejausdavo. Atvirkščiai, “generalinis”, pridengiantis pavaldinius, šių būdavo gerbiamas ir mylimas, laikomas savu, “neišpuikusiu”.

Generalinio komisaro Vytauto Girgaravičiaus atsistatydinimas po tragedijos Aleksandrijos kaime įvyko ne todėl, kad jis pajuto asmeninę atsakomybę už vaikus užmušusį patrulį Saulių Pauliką, o todėl, kad tai buvo jau paskutinis lašas begalinėje “generaliniam” tarsi ne mirtinų nuodėmių istorijoje. Ir todėl, kad atsistatydinti nutarė tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Šukys.

Policijos sistema puikiai suprato, kad politikai “Grigą” išvijo ne už S.Pauliką, tad nereagavo. Tas pats V.Telyčėnas, nors ateidamas ir žadėjo griežtinti pavaldinių atsakomybę, bet jokio visuotinio sistemos perkratymo nepravedė. Taip, jis keitė padalinių vadovus, atjaunino sistemos vadovybę, bet jis nesukrėtė sistemos taip, kad visi jos nariai, nuo patrulio iki „generalinio“ pavaduotojų, suvoktų – arba nuo šiol dirbame kitaip, arba ieškomės kito darbo.

Štai todėl vyresnysis patrulis S.Šostakas ir užmušė medikų šeimyną prie Elektrėnų. O metais anksčiau kelių policininkas Robertas Strolia užmušė du žmones Kupiškio rajone. Štai todėl dabar V.Telyčėnas ir turėjo pasitraukti. Ir tai yra gerai.

Po V.Telyčėno ateisiantis policijos generalinis komisaras jau žinos, kuo jam asmeniškai grės girtų “keliukų” ar patrulių pasilakstymai. Kad bent jau prie šios valdžios politikams vienodai šviečia, kaip tu gaudai mafijozus, jeigu tavo pavaldiniai gatvėse žudo žmones, ko mafijozai seniai nebedaro. Nes žino, kad su žmonėmis reikia sugyventi gražiuoju. Dabar šią paprastą tiesą teks suvokti ir policijos komisarams.