Pavyzdžiui, visi puikiai žino, kad kalbos klausimas šalyje yra dirbtinis, niekuomet nekėlęs sunkumų žmonių tarpusavio bendravime ir jų santykiuose su valstybės institucijomis. Pats tapau stereotipų auka, kai pirmą kartą apsilankęs Vakarų Ukrainoje įsitikinau, kad niekas nevengia bendrauti rusų kalba, jei abiem pašnekovams taip patogiau.

Ukraina yra neįtikėtinai įvairiapusė valstybė, turinti unikalių verslo, turizmo, kultūros galimybių.

Gilesnis šalies pažinimas padeda griauti daugybę mitų ir atrasti kartais nepakankamai visuomenei išeksponuotus gamtos, kultūros ir istorijos turtus.

Greta gausių gamtos išteklių ir galingos sunkiosios pramonės Ukraina gali pagrįstai vadintis modernia šalimi, kurios informacinių technologijų sektoriaus produktyvumas yra vienas didžiausių Europoje.

Daug kam būna netikėta, kad Ukraina, užpildžiusi pasaulio rinkas grūdais ir saulėgrąžų aliejumi, turi ir senas kokybiškos vyndarystės tradicijas. Žmonių potencialas, be abejonės, yra svarbiausias Ukrainos turtas.

Lietuvos vardas Ukrainoje atidaro daugelį durų. Jaudina, kai gatvėje atsitiktinai pakalbintas žmogus prisimena, kaip lankėsi Vilniuje išreikšti paramos Lietuvai 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių metu, arba kai Vinicos gyventojas didžiuodamasis pareiškia, kad jo miestą įkūrė Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas.

Bendros istorijos ženklų ir vardų Ukrainoje apstu, ar tai būtų iškilios LDK giminės, ar mūsų XIX–XX a. literatūros klasikai, ar tarpukario bei pasipriešinimo judėjimo ir tremčių sąsajos. Manau, būtų neteisinga šio paveldo neišnaudoti kuriant dar tvirtesnius Lietuvos ir Ukrainos santykius. Visi norime, kad reformos ir pažanga Ukrainoje vyktų sparčiau, kai kas stringa, taip pat ir dėl subjektyvių priežasčių. Nepaisant to, negalime nuleisti rankų. Greta oficialios paramos stebime neįkainojamą didelės Lietuvos visuomenės dalies, verslo, nevyriausybinių organizacijų konsolidaciją teikiant paramą ukrainiečiams, ginantiems ir statantiems savo valstybę. Todėl šiais metais minimas Lietuvos ir Ukrainos diplomatinių santykių 25-ąsias metines pasitinkame oriai ir su įspūdingu bagažu. Atskirai noriu paminėti Ukrainos pilietinę visuomenę ir savanorius. Manau, Europa ir pasaulis tinkamai dar neįvertino šio reiškinio, kuris galutinai susiformavo 2013-aisiais Maidane. Tuomet gimė nauja Ukrainos visuomenė – drąsi, pasiaukojanti, pasiryžusi ginti savo šalį ir padėti nukentėjusiems savo piliečiams. Šiandien tai didžiulis savanorių tinklas, nusidriekęs nuo Lvovo iki Donecko, įvairių profesijų ukrainiečiai, atmetantys bet kokį dirbtinį tarpusavio supriešinimą ir be atlygio aukojantys savo laiką, sveikatą bei materialinę gerovę šalies ir jos žmonių labui. Šie žmonės yra tikras naujos, kitokios Europos simbolis ir nusipelno išskirtinės mūsų ir Ukrainos valstybės pagarbos bei įvertinimo.