Nors bankų analitikai jau skelbia optimistines ekonomikos atsigavimo prognozes, vis dar vengiama kalbėti apie tai, kas labiausiai rūpi žmonėms – apie tebeegzistuojantį vidaus kreditavimo embargą, keliagubai didesnes nei prieš krizę bankų maržas ir per dvejus metus trečdaliu padidintus finansinių paslaugų įkainius.

Ką daro bankai, kai neteikia kreditavimo paslaugų? Remiantis Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, jie kasdien prašo areštuoti jiems įkeistą klientų nekilnojamąjį turtą (NT) arba priimti nutarimą parduoti jį iš varžytynių. Per dvejus metus, nuo 2008-ųjų rugpjūčio iki šių metų vasaros pabaigos, hipotekos teisėjų nutartimi arešto žymomis paženklinta per 7,7 tūkst. butų, pastatų, patalpų, žemės sklypų ir įvairių kitų inžinerinių statinių. Bankų pasiteiravus, kiek klientų perimto turto valdo jie patys arba jų įsteigtos antrinės įmonės, kukliai nutylima. Tačiau tai, kad klientų NT pardavimas ir perėmimas tęsiasi, rodo naujausi faktai.

Rugsėjo pabaigoje bendrovės “Swedbank lizingas” aukcione iš 56 parduodamų objektų 42 įsigijo banko “Swedbank” antrinė įmonė “Ektornet Management Lithuania”, tiek pat objektų savo žinion perimta ir rugpjūtį vykusiame aukcione. Pirkėjams iš šalies per šiuos aukcionus pavyko įsigyti vos aštuonis objektus. Faktas, kad bankas “Swedbank” rugsėjo pradžioje įsteigė dar tris bendroves iš klientų perimamam NT valdyti, baugina bankų klientus. Naujausias langų gamintojos “Doletos” pavyzdys, kai Kauno apygardos teismas nepatenkino “Swedbank” ieškinio iškelti bankroto bylą, dar kartą įrodo, kad šalyje veikiantiems komerciniams bankams terūpi savi ir svetimi pinigai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį vis dar skaičiuojami 408,1 mln. Lt dydžio bankų nuostoliai rodo tą sumą, kurią bankai planavo uždirbti iš savo klientų, bet to padaryti jiems nepavyko. Gerinant šį rodiklį bandoma gauti kiek įmanoma daugiau pajamų iš kitos veiklos. Palyginti su 2009-aisiais, dabar bankai daugiau uždirba iš operacijų užsienio valiuta (48,8 mln. Lt daugiau nei per 2009 m. pirmąjį pusmetį) bei gauna pajamų iš antrinių įmonių (39,9 mln. Lt daugiau nei per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį).

Pajamos iš operacijų užsienio valiuta taip pat byra iš esamų klientų sąskaitų. Mat šalies pinigų rinkoje apie 70 proc. paskolų suteikta eurais ar kitomis užsienio valiutomis, apie trečdalį taupymo ir pinigų apyvartos taip pat vyksta ne litais. Bankams tai tik į naudą. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį iš operacijų užsienio valiutomis uždirbta 104,8 mln. Lt – 1,9 karto daugiau nei per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Kitas nutylimas pajamų šaltinis – iš paslaugų ir komisinių, taikant keliskart didesnius įkainius, gaunamos bankų pajamos.

Remiantis Lietuvos banko statistika, per pirmąjį pusmetį iš komisinių bankai uždirbo 323 mln. Lt, o tai 6 mln. Lt daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

Skolinimosi kartelė vis dar nepasiekiama

Analizuojant bankų veiklos rodiklius užkliūna paskolų likučio rodikliai, kurie vis tebemažėja. Lietuvos banko duomenimis, paskolų likutis įmonėms per rugpjūtį sumažėjo 49,4 mln. Lt, namų ūkiams – 65,9 mln. Lt. Statistika rodo, kad bankų klientams per mėnesį suteiktos paskolos padidėjo beveik 174 mln. Lt, bet šią suma didino bankų paskolos valdžiai ir finansų institucijoms, tuo tarpu verslo ir gyventojų kreditavimas vis dar išlieka neigiamas. Pasak Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos nario Sauliaus Žilinsko, kreditavimo blokada Lietuvoje tęsiasi jau 21 mėnesį.

“Veido” atliktais skaičiavimais, per dvejus metus, skaičiuojant nuo 2008 m. rugpjūčio, verslo paskolų portfelis labiausiai traukėsi didžiuosiuose bankuose, prieš tai garsėjusiuose aktyvia kreditavimo politika. Tuo tarpu mažų bankų paskolų portfelių pokyčiai nebuvo tokie drastiški, o kai kurių jie netgi didėjo, pasinaudojus galimybe skolinti valstybės skirtus pinigus vidaus kreditavimui.

Vienas pagrindinių veiksnių, sustabdžiusių verslo ir gyventojų kreditavimą, – padidėjusi skolininkų rizika, kuri iš karto atsispindėjo žvelgiant į per dvejus metus keturgubai šoktelėjusias bankų maržas.

Pasak Artūro Buivydo, bankines konsultacijas teikiančios bendrovės “Buivydas ir partneriai” vadovo, bendra paskolų palūkanų norma per dvejus metus išliko panašaus dydžio, bet jos sudedamosios dalys apsikeitė vietomis – mažėjant skolintų pinigų kainai, didėjo bankų maržos. Jų pokytis skaičiuojamas kartais.

“Į bendras palūkanų normas įskaičiuotos bankų maržos kilo dėl padidėjusių bankų išlaidų, susijusių su probleminėmis paskolomis, didesnio rizikos vertinimo, jos įkainojimo ir noro daugiau uždirbti”, – paaiškina A.Buivydas. Jo teigimu, maržos mažėjimas ateityje gali būti siejamas su atskirų bankų noru turėti didesnę rinkos dalį, o tai, kad rugsėjį bankai pradėjo aktyviau reklamuoti savo kreditavimo paslaugas, rodo vėl atsirandančią konkurenciją. Tačiau didėjant skolintų pinigų kainai (tarpbankinėms palūkanų normoms eurais EURIBOR ir litais VILIBOR), smarkių pokyčių žvelgiant į bendrą palūkanų dydį neverta tikėtis. Ką nuspręs daryti bankai su tais klientais, kurių sutartyse numatyta gana didelė banko marža, bus tik banko sprendimas.

Bankrotas kaip grasinimo priemonė

Nors tarp banko ir skolininko pasirašytose sutartyse nurodoma, kad žaidimo taisyklės yra lygios, sunkmetis parodė, ką gali bankas. Bendraudamas su banku skaidrumo ir sąžiningumo itin pasigedo  bendrovės “Doleta” vadovas Liutauras Daubara. Jo įmonės bankrotą bankas inicijavo jau kitą dieną po derybų dėl paskolos sutarties sąlygų. Tuomet akcininkai nesutiko su banko prašymu už paskolą papildomai laiduoti kitose šalyse esančių įmonių lėšomis ir turtu. L.Daubarai nesuprantama, kaip naujos gamyklos, kuri visa užstatyta bankui, statybai paskolinęs 40 proc. reikiamų lėšų, bankas drįsta kėsintis į kitą akcininkų turtą bei grasina bankrotu tuo metu, kai įmonė plečiasi.

“Banko paskleistos abejonės įmonės patikimumu ir veiklos tęstinumu mums pridarė nuostolių, negavome planuotų užsakymų, kurių vertė – maždaug 6 mln. Lt”, – sako įmonės, jau rengiančios ieškinį bankui, vadovas. Paklaustas, o kas būtų nutikę, jeigu banko iniciatyva įmonė būtų bankrutavusi, L.Daubara vardija kelis padarinius. Pirmiausia darbo būtų netekę maždaug du šimtai darbuotojų, kurių nemaža dalis pasiėmę paskolas iš to paties banko. Antra, iš langų gamintojų rinkos būtų iškritęs stiprus žaidėjas. Trečia, valstybė būtų netekusi apie 1,5 mln. Lt įmonės mokamų mokesčių. Pasak pašnekovo, ateityje banką, kaip partnerį, pasirinkti bus paprasčiau, nes klientams sunkiu metu vieni bankai parodė tikrąjį savo veidą, o kiti buvo sąžiningesni su savo klientais.

Advokatų kontoros “Devyžis ir partneriai WILL” advokato Mariaus Devyžio pastebėjimu, šalyje veikiantys komerciniai bankai po šios vasaros tapo sukalbamesni. Tačiau, anot jo, rinkoje vis dar vengiama nustatyti skaidrius ir viešus kriterijus, kuriuos turėtų atitikti skolininkas, kad išvengtų banko sankcijų.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, pernai, palyginti su visais skundais, gautais dėl bankų teikiamų paslaugų, vartotojai daugiausiai jų pateikė būtent susijusių su būsto paskolomis. Tarnyba taip pat pastebėjo, kad bankai nepagrįstai didina maržą. Tarnybos nuomone, neretai maržos didinimas, kai žmogus prašo pakeisti bent vieną sutarties sąlygą ar praneša netekęs darbo, yra nepagrįstas, nes pablogėjus vartotojo finansinei padėčiai bankas didina vartotojo finansinius įsipareigojimus, šitaip dar labiau sumažindamas galimybę grąžinti paimtą paskolą.

L.Daubaros ir S.Žilinsko teigimu, šis laikotarpis parodė, kad be valstybės įsikišimo sprendžiant klientų ir bankų ginčus jokie pokyčiai negalimi, nes ir įstatymai tarnauja bankams. Siekiant, kad tie pokyčiai kaip įmanoma greičiau pajudėtų, verslininkų iniciatyva rugsėjo pabaigoje Seime sudaryta Verslo ir bankų santykių bei verslo kreditavimo gerinimo klausimų darbo grupė.