1897 m. įvyko pirmasis Rusijos gyventojų surašymas, kurio rezultatai buvo skelbiami 1900–1905 m.
Gyventojų surašymų informacija labai svarbi ir naudinga kiekvienai valstybei, jos valdžiai, nes padeda išvengti daugelio klaidų sprendžiant politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius klausimus. Ji nepaprastai vertinga ir istorikams bei besidomintiesiems istorija, nes suteikia daugiau ar mažiau patikimą vaizdą, kaip surašymo metu atrodė tautos ir šalys, kokie buvo ne tik jų gyventojai, bet ir ekonominis bei kultūrinis lygis.
Pas mus pirmieji gyventojų surašymai vyko dar LDK laikais. Iš pradžių tai buvo dūmų, t.y. gyvenamųjų pastatų, surašymai. Tiksliausiu iš tų laikų laikomas 1667 m. atliktas surašymas, tada užregistruota 568 tūkst. dūmų. Iš to sprendžiama, kad LDK tuo metu gyveno 4–4,5 mln. žmonių, iš jų etnografinėje Lietuvoje – 1,8–2 mln.
Gerokai daugiau žinių apie mūsų krašto gyventojus, jų amžių, tikybą, luominę sudėtį turime iš 1790 m. visuotinio Abiejų Tautų Respublikos dūmų surašymo, kuris buvo toks pirmasis Europoje ir antras pasaulyje. Lietuvai esant Rusijos imperijoje įvyko bent kelios vadinamosios gyventojų revizijos ir surašymai (1861, 1897 m.). Nepriklausoma Lietuva savo gyventojus surašė kartą – 1923-iaisiais, užtat okupantai vokiečiai, būdami tvarkingi žmonės, net du kartus: 1916 ir 1942 m. Ypač vertinga, gerai išsaugota yra pastarojo surašymo medžiaga.
Iš XIX a. surašymų didžiausio dėmesio vertas 1897-ųjų surašymas. Visų pirma todėl, kad jis buvo geriausiai parengtas ir organizuotas, todėl suteikė gana patikimą ir išsamią informaciją. Antra, tai buvo mūsų tautinio judėjimo pakilimo metas, intensyvios jo plėtros pradžia, o žinoti, kaip ir dėl ko prasideda reikšmingi istoriniai procesai, visada svarbu ir įdomu.
Lietuvos gyventojų sudėtis ir kultūra 1897 m.
Prof. Stasio Vaitiekūno skaičiavimu, anuomet etninėje Lietuvoje, kuri buvo gerokai didesnė nei dabartinė mūsų valstybė ir užėmė 91 tūkst. kv. km, gyveno beveik 3,8 mln. gyventojų. Tautinė jų sudėtis 1897 m. atrodė taip: lietuviai sudarė 58,3 proc., rusai, ukrainiečiai, baltarusiai – 14,6 proc., žydai – 13,3 proc., lenkai – 10,3 proc. Tuo tarpu 1923 m. surašyta jau 83,9 proc. lietuvių tautybės žmonių.
Specialistai mano, kad iš tiesų lietuvių procentas buvo didesnis, nes surašinėtojai, rusai arba lenkai, sąmoningai padidino saviškių skaičių, be to, dalis mūsų tautiečių nutylėdavo savo tikrąją tautybę, nenorėdami būti apšaukti „mužikais“ ar „cholopais“, ypač Vilniuje ir visoje Rytų Lietuvoje. 57 proc. visų gyventojų buvo Kauno gubernijoje, kuri buvo ir lietuviškiausia – lietuvių čia buvo 66 proc.
Labai informatyvūs duomenys, kad tarp miestuose gyvenančiųjų buvo vos 1,7 proc. mūsų tautiečių, tuo tarpu žydų 40 proc., o lenkų – 29,5 proc. Tokia padėtis susiklostė todėl, kad caro valdžia uždraudė žydams gyventi kaimuose, jie sudarė prekybininkų, amatininkų daugumą. Vilniuje, stambiausiame to meto Lietuvos mieste, iš 142 tūkst. gyventojų žydų užrašyta 40 proc., lenkų 31 proc., rusų – 20 proc. ir tik 2,1 proc. lietuvių. Charakteringa, kad Vilniuje atvykėliai iš kitų, nelietuviškų gubernijų sudarė 52,8 proc. gyventojų, o Kaune – net 63,1 proc.
Per 1897 m. surašymą buvo fiksuojamas ir gyventojų raštingumo lygis. Lietuviai tada, tiesa, atsiliko nuo kaimynų latvių, estų, bet buvo raštingesni už daugelį Rusijos tautų ir už pačius rusus. Kauno gubernijoje iš 1 mln. čia gyvenusių mūsų tautiečių raštingų buvo 51,4 proc., tuo tarpu Panevėžio apskrityje – net 64 proc. Suvalkų gubernijoje iš 304 tūkst. – 54,9 proc. raštingų vyrų ir 42,8 proc. moterų, Vilniaus gubernijoje gerokai mažiau – 29 proc. iš 280 tūkst.
Tikrai geri rodikliai, jeigu įvertinsime, kaip jie buvo pasiekti. Mat tai visai ne valdiškų rusiškų mokyklų, kurias dauguma mūsiškių boikotavo, o slaptų, valdžios persekiojamų daraktorių ir šeimyninių, vadinamųjų vargo mokyklų, veiklos atspindys. Vilniaus gubernijoje jų buvo gerokai mažiau, todėl ir mokančiųjų skaityti, rašyti mažiau.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-8-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.
Nežinau,kokios tautybės 1897m. surašyme buvo užrašyti proseneliai lie-tuviai Štarai ir Lebedžiai,tik suslavintom pavardėm-Štarevičiai, Lebed-zevai.O dėl žydų(ir lenkų?)susitelkimo miestuose ir miesteliuose esu kažkur skaitęs,kad tai visai ne draudimo kurtis kaime pasekmė.Atvirk-ščiai-bene dar nuo Vytauto laikų kažkodėl(daugiau praprusę ateiviai?)jiems suteiktos ir saugotos išskirtinės-amatininkystės ir prekybos-privilegijos pasekmė.Tokia arčiau gyvo pinigo ir bet kokio išskirtinu-mo pozicija,manyčiau,bene yra žydų savastis.