"Veido" archyvas

Tėvų meilė vaikams… Šiais laikais tiek daug apie ją kalbama – netgi sugalvojamos įvairios instrukcijos, kaip tuos vaikus reikia mylėti. O juk būtent jų auklėjant vaikus geriau vengti. Bet kas telpa žodyje “meilė”?

Dažnai manoma, kad vaikai ir taip žino, jog tėvai juos myli – tad kam dar apie tai šnekėti ar tą meilę kaip nors rodyti. Abstrakti ir teoriška meilė vaikams neegzistuoja. Tam, kad mūsų atžalos jaustųsi mylimi, meilė turi būti išreikšta – žodžiais ar veiksmais. Todėl vaikams visai nesvarbu, ką mes apie meilę žinome ir suprantame – jiems svarbiausia, kaip mes meilę parodome, ar mes vaikus matome, girdime, jaučiame, ar būname ir KAIP būname su jais.

Psichologai išskyrė penkis būdus, kuriuos vaikai naudoja meilei išreikšti arba priimti. Juos pavadino meilės kalbomis. Vaikai moka ir supranta jas visas, bet vis dėlto dauguma turi pagrindinę meilės kalbą, tą, kuri jiems yra suprantamesnė už kitas. Labai svarbu ją atrasti…

Pagirk, padrąsink, sušildyk

Yra vaikų, kuriems labai svarbu meilę pagauti ausimis – išreikštą žodžiais.

• Meilę ir švelnumą išreiškiantys žodžiai: kai vaikui sakome, kad jį mylime, jokiu būdu nepridėkime sąlygų arba nebaikime sakinio žodeliu “bet”. Geriausiai tinka trumpi, malonūs ir nuoširdūs posakiai: “kaip gera, kad tu esi”, “man patinka būti su tavimi”, “myliu tave”, “man patinki toks, koks esi”, “labai tavęs pasiilgau”, “atsiprašau, jei suklydau”, “tu man labai svarbus”, “kaip gerai, kad mes kartu” ir t.t.

• Pagyrimo žodžiai: šie žodžiai sakomi vaikui už tai, kas šiek tiek priklauso nuo vaiko. Pagyrimas turi būti nuoširdus, konkretus ir labai aiškus: “koks tu savarankiškas”, “tu toks mielas”, “pasitikiu tavimi”, “kaip tau puikiai pavyko” ir t.t.

• Padrąsinimo žodžiai: jie sakomi vaikui dėl to, kad įkvėptų drąsos, pasitikėjimo savimi, paskatintų atsiverti, išsipasakoti: “papasakok, kaip jautiesi‘, “ar tu laimingas”, “kas tave nuliūdino”, “man atrodo, tau pavyks”, “pabandyk dar kartą” ir t.t.

Priglausk, pakutenk, paglostyk

Jau seniai psichologai ir medikai išaiškino, kad vaikams tėvų prisilietimai tiesiog būtini. Niekas nebesistebi, kai sakoma, kad kūdikį būtina myluoti, supti, apsikabinti, glostyti, nes tai sąlygoja ne tik jo psichinį, bet ir fizinį vystymąsi. Bet lygiai tą patį galima pasakyti ir apie didesnius vaikus, net ir apie paauglius! Ir paaugusiems vaikams reikalingi tėvų apsikabinimai, paglostymai, pamylavimai, nes jų dėka vaikai jaučia tėvų meilę, rūpestį ir priėmimą.

Šiems vaikams ypač svarbu būti apkabintiems ir priglaustiems, kai jie verkia, kenčia ar išsigąsta. Taip pat reikėtų nepamiršti visų žaidimų, kuriuose reikia prisilietimų: plojimas rankomis dviese, jodinėjimas tėvams ant nugaros, kutenimas, galynėjimasis ant grindų, gaudynės ir pan. Labai svarbu įvesti įvairius pasisveikinimo ar atsisveikinimo ritualus: bučinius, apsikabinimus, rankos paspaudimą, patapšnojimą per petį, paglostymą.

Išklausyk, pasiimk kartu, pramogauk

Leisti laiką kartu – tai visą dėmesį skirti būtent vaikui, tuo pat metu nesikalbėti telefonu, neskaityti laikraščio, nebendrauti su kitais vaikais.

• Nuoširdus pokalbis. Svarbiausia – mokėti vaiką išgirsti ir išklausyti iki galo. Klausytis reikėtų ne siekiant ištardyti vaiką ir paaiškinti, ką jis ne taip padarė, o tam, kad suprastumėme vaiko mintis, jausmus, išgyvenimus, troškimus. Juk būna taip, kad mes, paprašę vaiko kažką papasakoti, nutraukiame jį viduryje pasakojimo, pradedame kritikuoti, duoti “gerus” patarimus, siūlome įvairias išeitis arba tik linkčiojame galva, tačiau negirdime, ką mums pasakoja. O vaikui tuo metu reikia tik vieno, kad jį ramiai ir dėmesingai išklausytų. Labai svarbu palaikyti akių kontaktą su vaiku, kalbėtis viename lygyje (jeigu vaikas kalba atsisėdęs – ir jūs atsisėskite, jeigu atsigulęs ant grindų – ir jūs atsigulkite), nepertraukinėti, būti empatiškiems (stengtis pasijusti vaiko kailyje, nežiūrėti į viską iš savo varpinės).

• Mėgstama veikla. Ne tiek svarbu, kiek laiko jūs praleisite su vaiku, kiek svarbu, ar ta veikla, kuria užsiimsite, patiks abiems, ar iš tos veiklos vaikas patirs džiaugsmo, atradimų, pasitenkinimo, ramybės ir išgyvens ryšį su jumis. Labai svarbu veiklą suplanuoti kartu su vaiku, tegu ir jis pasiūlo idėjas, ką norėtų su jumis veikti. Tinka viskas: kelionės, žygiai, tvarkymasis kartu, maisto gaminimas ir valgymas, pasivažinėjimai dviračiais, sporto klubai, kino filmai, stalo žaidimai, nuotraukų žiūrėjimas, apsipirkimas parduotuvėje – bet kas, kas jums abiem teikia smagumo.

Sukurk, nupirk, paruošk staigmeną

Labai svarbu, kad dovana vaikui būtų įteikiama pasitelkus ir kitas meilės kalbas: prisilietimus, malonius žodžius, nes kitaip vaikas dovaną gali priimti kaip atsilyginimą už tai, kad jis buvo geras arba ką nors gerai padarė. Dovanas galima nupirkti, sukurti, nupiešti, iškepti, surasti ar pan., jas dovanoti galima ir be jokios progos, tiesiog kaip meilės ir dėmesio ženklą. Galima nupirkus vaikui kokį nors reikalingą daiktą, pvz. batus ar striukę (kurie galbūt vaiką nelabai pradžiugins) gražiai įpakuoti, tada vaikas apsidžiaugs ne tiek daiktu, kiek įteikimo reikšmingumu. Galima sudaryti sąrašą dovanų, kurių nori jūsų vaikas, įtraukiant ir labai mažytes ar nereikšmingas smulkmenas, tada iš to sąrašo nors po vieną daiktą per savaitę padovanoti vaikui.

Pagelbėk, atnešk, pamalonink

Savo atžaloms pasitarnaujame ne dėl to, kad jie užsispiria ir mus šokdina, o todėl, mylime juos ir norime būti jiems naudingi. Labai svarbu kažką mažylio labui nuveikti tada, kai mums šito tikrai norisi, o ne tada, kai jis pradeda isteriškai rėkti arba tingi. Paslauga gali būti netikėta staigmena – pvz., atnešti vaikui arbatos prieš miegą į lovą. Tačiau jeigu tą pačią arbatą atnešite iš pareigos, reikalo spiriami, nes vaikas turi atsigerti prieš miegą – jūs tai padarysite suirzę ir pavargę, o tuomet jau jokios paslaugos neliks, ji virs šalta pareiga. Svarbu pasitarnauti ne tik tada, kai vaikas paprašo (sutaisyti dviratį, suklijuoti sulūžusį žaislą, atnešti kokį nors daiktą, pagaminti mėgstamą patiekalą), bet ir tada, kai vaikas visai to nesitiki, ir daryti tai su noru ir užsidegimu.

Laiko daug nereikia

Dabar jūs tikriausiai galvojate, kad parodyti vaikui visas šias meilės kalbas reikia daug laiko? Juk tėvai turi spėti padaryti vaikams valgyti, suruošti juos į mokyklą ar darželį, uždirbti pinigus, tvarkyti namus – vadinasi, laiko pasėdėjimams kartu ir apsikabinimams tiesiog nebeužtenka. Nepatikėsite, tačiau tam laiko reikia labai mažai. Jei jūs, eidami iš parduotuvės, nuskinsite savo vaikui mažą gėlytę pakelėje – tai teužtruks minutę. O jei praeidami pakedensite vaikui plaukus – vos kelias sekundes! Jūsų vaikui tos kelios sekundės gali tapti nuostabiausios per visą dieną, nes jos bus pripildytos jūsų meilės. Pabandykite – pamatysite, kokius puikius jausmus tai sukelia ir kaip prisilietus arba ištarus meilės žodžius suvirpa iš džiaugsmo ne tik vaiko, bet ir tėvų širdys.

Kaip atpažinti vaiko meilės kalbą?

• Kaip vaikas išreiškia meilę jums? Tai ir bus ta kalba, kurios jam pačiam labiausiai reikia. Jei vaikas vis dovanoja jums savo pieštus piešinius, atneša iš lauko medžio lapą – tikriausiai jo meilės kalba bus reiškiama dovanomis. Jei vis nori su jumis kažką veikti, žaisti – vadinasi, tai bus laiko leidimas kartu. Jeigu vis apsikabina, sėdasi ant kelių, jus glosto – prisilietimai. Na, o jei veržiasi padėti jums ruošti pietus, serviruoja stalą, plauna indus – aiškiai rodo, kokie svarbūs jam yra pasitarnavimai.

• Kaip vaikas išreiškia meilę kitiems. Jūsiškis vis neša dovanų darželio auklėtojai? Nesunku atspėti, kad ir jam jų reikia… Jei atvažiavus močiutei anūkas tempia piešinius ir laukia pagyrimų – įsidėmėkite tai ir ateity apipilkite jį palaikymo žodžiais.

• Ko dažniausiai prašo jūsų vaikas. Nuolat prašo kažką sutaisyti, padėti jam, kažką atnešti – vadinasi, jo meilės kalba – pasitarnavimai. Jei vis pasakoja apie save, jei šimtą kartų per dieną girdite: “Na, pasikalbam?” – tikriausiai jis meilę suvokia kaip laiko kartu praleidimą.

• Kuo jis dažniausiai skundžiasi. Gal jis pyksta, kad neturite laiko kartu pasivaikščioti arba kad kitam vaikui skiriate daugiau dėmesio (tuomet jo meilės kalba -  laiko leidimas kartu), ar kad jam ko nors nenuperkate (tuomet – dovanų gavimas).

• Ką vaikas pasirenka. Leiskite jam pasirinkti kažką iš dviejų dalykų – arba eiti kartu į kino filmą (laiko leidimas kartu), arba nupirkti sportinius batelius (dovanos). Ko jis labiau norėtų? Keletą savaičių sudarykite vaikui galimybę rinktis ir žymėkite jo pasirinkimus, tuomet geriau pasimatys, kokia meilės kalba dominuoja.