Arūnas Brazauskas
Stuobrys geras daiktas, kol tai medis. Tačiau stuobriu pavadintas žmogus gali įsižeisti. Mediniai stuobriai kai kada nepamainomi, ko nepasakysi apie žmones.
Neseniai teko vėl apsilankyti Valdovų rūmuose. Jie stovi ant kažkada ten telkšojusios pelkės, į kurią sukalti poliai. Dabar tie rastai virto beveik suakmenėjusiais stuobriais – statybine medžiaga, kuri ir šiandien tinka naudojimui. Venecija irgi iškilusi ant stuobrių. Jie puikiai laiko – ant polių sudėtus akmeninius pamatus, iškilusias sienas reikia nuolatos remontuoti, o kas imsis taisyti pelkėje įmirkusį stuobrį?
Tamsiais feodalizmo laikais dalis valdinių būdavo paverčiami stuobriais, pavyzdžiui, paėmus juos į rekrutus. Vyras baudžiauninkas, kol ne kareivis, darbus dirbdavo, kartais pašokdavo, padainuodavo, ir, palyginti su kariuomene, jo gyvenimas buvo gana laisvas. Karininkų išmuštruotas lazda, jis tapdavo taranu: nužygiuodavo iki ugnies linijos, pašaudydavo, paskui, jei likdavo gyvas, eidavo badyti priešų durtuvais. Taranas – gulsčias stuobrys.
Nuo vaizdingų palyginimų pereikime prie pavadinime surašyto klausimo. Kokie poliai sukalti į žmogiškosios prigimties pelkę, virš kurios bandoma suręsti gyvenimui tinkamas buveines? Juk nepasakysi, kad ta prigimtis šviesi, kad visi mes angelai. Kaip rašė vienas Apšvietos laikų filosofas, valstybė reikalinga tam, kad žmonės neišsižudytų.
Ant ko statome taikaus sambūvio būstą? Galima surengti protmūšį ir išklausyti ilgų vardijimų: įstatymų viršenybė, valdžių padalijimas, visuotiniai, lygūs ir slapti rinkimai, žmogaus teisės, nuomonių reiškimo ir susirinkimų laisvė.
Kad ir kaip dėliotume sąrašą, tektų pripažinti, jog yra esminiai ir neesminiai poliai. Vadinamosios tautinės vertybės pamatams nelabai tinka. Jų vieta vyno rūsyje, gaivaus vandens statinėje, gal ir aukščiau – prie miltų ir prieskonių.
Viena vertus, tautiškumas yra langas į žiniją. Lietuvis dažniausiai pradeda pažinti pasaulį lietuvių kalba. Tačiau, pavyzdžiui, lietuviški, bet visiškai nepatogūs „Windows“ reikalauja daugeliui nepasiekiamo lietuviško raštingumo – gal tokio, kuris leidžia įveikti ir pamatinius politinės minties veikalus, parašytus lotynų, anglų, prancūzų, vokiečių, italų kalbomis – visa tai, kuo remiantis sukurtos daugumos valstybių konstitucijos. Tiktai kuoktelėjęs gali norėti sulietuvinti visą pasaulį.
Tautiškumas nėra etinė kategorija jau vien todėl, kad dalis lietuvių yra nusikaltėliai. „Lietuva lietuviams, o Londonas ~bachūrams~“ – išplėtotas šūkiu reiškiamas lūkestis, kad lietuviškai kalbantys niekšai kur nors išsinešdins. Etnosas ir etika – skirtingi dalykai.
Eikime prie aktualijų. Vienas Rusijos tinklalapis išspausdino Baltijos šalių okupacijos planą su žemėlapiu, kuriame Vilnius priskirtas Kaliningradą su Baltarusija jungiančiam koridoriui, Klaipėda prijungta prie Kaliningrado, Ryga ir Talinas koridoriais prijungti prie Rusijos, likusi teritorija suskirstyta pagal principus: Lietuva – lietuviams, Latvija – latviams, Latgalija – latgaliams, Estija – estams (rusai atskyrė latgalius nuo latvių, tačiau nesusiprato, kad Žemaitija – žemaičiams).
Šiuolaikinė valstybė – piliečių valstybė, o ne genčių samplaika. Krašto apsauga – visų piliečių, o ne vien to pavadinimo ministerijos reikalas. Prisimenant šlovingą pokario rezistenciją vis pasvajojama, kad Lietuvos piliečiai virs taranais, kurie nors trumpam sulaikys priešo antpuolį. Akivaizdu, kad Vilnių gins tie, kuriems jis brangus, – taigi ir tie, kuriems „Wilno nasze“. To „nasze“ turinys gali būti pilietinis ir tautinis.
Manantieji, jog kaldami į pelkę tautiškumo stuobrį jie stiprina valstybės pamatą, matyt, nesuvokia, kad iš tiesų kala pleištą, kuris skaldo pilietiškumą. Arba suvokia ir daro tai tyčia – ne vienas pagaikštis įsivaizduoja esąs taranas.
teisė žinoti … vakar.
Kvailai pasirodė vakar tiek pati Miliūtė, tiek Premjeras su Rytų Bruveriu bei neišmaniuoju darbiečiu Daukšiu.
Vot čia tai tikrai bobučių pletkų lygis per “Teisę žinoti” pasireiškė… o ir propagandistas Bakutis alfa lt puikiai įsikomponuoja į šią kompaniją. Kam aplamai rašyti, jei žinai tik tiek kiek ir kiekviena bobulė? Visi dėmesį koncentravo tik į pažymą ir Prezidentės neva “kaprizą”, bet net nekėlė klausimo kodėl buvo tyčia pasipriešinta Prezidentės pageidavimui leisti pasirinkti bent iš trijų kandidatų…
Ką? Nejau Darbo partijoj belikęs tik vienas “skaidrus” politikas? Visi kiti juodai susitepę? Dėl pilnos komplektacijos galėtų dar Antonovą su Romanovu priimti.
Nekėlė pašnekovai klausimo ir kodėl V.Uspaskich’chui staiga mintis šovė pakeisti gerai dirbantį Švietimo ministrą, niekam nieko nepaaiškinus.
Bruveris bandė mums dumt akis, neva tai Prezidentės žaidimas laukiant kol Darbo partija susipeš tarpusavy. Premjeras kaip koks trumparegis mėmė miauksėjo apie kažkokią “nerašytą pažymą” dėl kurios jis aiškinsis… Plika akimi matėsi jo pasimetimas tarp pareigos valstybei ir kokių tai, spėju, Sakalo niuksų – būk vyras, parodyk, kieno čia valdžia…
Tarsi būtų negirdėjęs ir paties Uspaskio paskleistos prielaidos, kad Prezidentė netvirtina šios kandidatūros matomai dėl Gedvilo, dar Seimo pirmininko, susitikimo su Rusijos atominių elektrinių statytojais verslininkais, kurie, kaip paaiškino viena iš TV, bandė tartis dėl Ignalinos atominės elektrinės perleidimo Rusijai statyt bei ekspluatuot.
Kažkas iš Verslo žinių vakar per pokalbį radijuj su neišmaniaja Tvaskiene ir Liaucium aplamai bandė sukurt “sąmokslo teoriją”, kad neva Prezidentė siekia sugriaut sistemines partijas. Bet ir šis žurnalistas tik “antį” paleido, nekėlė klausimo, kodėl ir kam staiga prireikė pakeisti ministrą ir kodėl taip užsispyrusiai priešinamasi nekelt daugiau nei vieną kandidatą.
Keistai atrodo tokie žiniasklaidos esminių dalykų nutylėjimai bei dėmesio nukreipimas į visokius niekus, protegavimus, kad tik eilinį kartą kaltę suverst Prezidentei.
Niekšelių išdavikų , matyt, pas mus yra daugiau, nei man
Norite žinoti kas atsisako atsakomybės ginti mūsų valstybę mūsų Seime?
Visi šie žmonės pasirašė po A. Artūro Paulausko pasiūlyta Konstucijos pataisa visą atsakomybę už Lietuvos gynimą suverčiant vienintelei Prezidentei. Matyt tikisi, kad kai ateis Putino kariauna, pasakyti “mes čia nei prie ko”.
KONSTITUCIJOS 140 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2014 m. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Konstitucijos 140 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti Konstitucijos 140 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Svarbiausius nacionalinio saugumo klausimus svarsto ir koordinuoja Nacionalinio saugumo taryba. Tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Jos sudarymo, veiklos tvarką ir įgaliojimus nustato įstatymas.“
Ir pasirašo seimą okupavę “žalieji žmogeliukai”? Nekenčiantys Prezidetės:
Teikia Seimo nariai:
Artūras Paulauskas
Valdas Skarbalius
Viktoras Fiodorovas
Raimundas Paliukas
Zita Žvikienė
Kęstutis Daukšys
Raimundas Markauskas
Jonas Kondrotas
Dangutė Mikutienė
Gintaras Tamošiūnas
Mečislovas Zasčiurinskas
Ričardas Sargūnas
Petras Narkevičius
Audronė Pitrėnienė
Sergej Ursul
Larisa Dmitrijeva
Gediminas Jakavonis
Vydas Gedvilas
Vilija Filipovičienė
Petras Čimbaras
Darius Ulickas
Artūras Skardžius
Eduardas Šablinskas
Petras Gražulis
Sergej DMITRIJEV
Jaroslav Narkevič
Andrius Mazuronis
Jolita Vaickienė
Vytautas Kamblevičius
Remigijus Žemaitaitis
Kęstutis Bartkevičius
Kęstas Komskis
Valdas Vasiliauskas
Leonard Talmont
Povilas Urbšys
Rima Baškienė
Irena Šiaulienė
Julius Sabatauskas
Domas Petrulis
Vitalija Vonžutaitė
Valentinas Bukauskas
Saulius Bucevičius
”
Lygiagrečiai įregistruotas ir Įstatymo “Dėl Lietuvos kariuomenės padalinių dalyvavimo tarptautinėse operacijose” pakeitimo įstatymo Nr. VIII-621 7 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS kurį pateikė vienas seimo narys Artūras Paulauskas. jame numatyta, jog neatidėliotinais atvejais Prezidentė viena pati be niekieno pagalbos galės nutarti, kada reikia siųsti kur humanitarines misijas:
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO “DĖL LIETUVOS KARIUOMENĖS PADALINIŲ DALYVAVIMO TARPTAUTINĖSE OPERACIJOSE” PAKEITIMO
ĮSTATYMO NR. VIII-621 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO
——-
Tad kokį žaidimą sugalvojo KGB sūnelis, visaip bandęs pasikast po Prezidente? Gal gavo tokius nurodymus iš FSB strategų?
tai mes už savo pinigus išlaikome Putino laukiančius agentus seime? Ir jie puls pasitikt raudonają armiją su gėlėmis? Apgailėtina.
kur mūsų žiniasklaida? kur mūsų tiriamoji žurnalistika? Lžinios lt pripila po 30 straipsnių per metus apie Žaliojo tilto “balvonus”, tarsi tai būtų svarbiausias Lietuvos klausimas. Kažkoks visuotinis stuobrynas. O čia pat, seime, kažkas ruošia dirvą pakartot 1940 metų įvykius. Absurdas.