Tik ketvirtį amžiaus egzistuojanti nepriklausoma Lietuva, kaip ir kiekviena rinkos ekonomikos, kapitalizmo ir liberalios demokratijos kelią pasirinkusi valstybė, turi jau milijardinius ir milijoninius turtus sukaupusią savo kapitalistų klasę. Kas jie, kokie jie, kuo jie skiriasi nuo senųjų kapitalistinių demokratinių šalių turtuolių?

“Veidas” dešimtą kartą skelbia turtingiausių lietuvių trisdešimtuką. Kodėl mes tai darome? Mums, priešingai nei pigiems ir primityviems “Veido” ilgamečių projektų kopijuotojams, svarbu atskleisti ne tik šių lietuvių turtus ir juos suskaičiuoti. Mūsų pagrindinis tikslas – bandyti įvertinti, ar sėkmės palytėti tautiečiai, kurie ~de facto~ yra finansiškai turtingiausi lietuviai ir užima aukščiausią socialinį sluoksnį, yra tie žmonės, kurie jau tapo ar netrukus taps mūsų tautos aristokratais, suvokiančiais savo finansinės sėkmės atsakomybę toliau stiprinti mūsų valstybę. Ar jie tiesiog tušti ir ciniški turčiai, sėkmingai pasinaudoję privatizavimo įstatymų netobulumu ar milžiniškomis politinės korupcijos galimybėmis tam, kad save nepelnytai priešpastatytų visuomenei, besipuikuodami savo namais, limuzinais, jachtomis, o valstybė ir piliečiai jiems yra tik primityvūs įrankiai, būtini tolesniam turtų gausinimui?
Šiais metais vienas talentingiausių jaunųjų ekonomistų prancūzas Thomas Piketty paskelbė jau viso pasaulio ekonomistų pripažintus savo 15 metų kapitalo kaupimo ir jo pasiskirstymo skirtinguose socialiniuose sluoksniuose tiriamojo darbo rezultatus. Th.Pikety knyga “XXI amžiaus kapitalas” pavadinta kaip ir garsusis XIX a. Karlo Marxo veikalas “Kapitalas”. Th.Piketty savo moksliniame darbe įrodo, kad socialinė nelygybė ir toliau tik didės. Priežastis paprasta: kapitalo grąža yra reikšmingai didesnė nei dėl ekonomikos augimo nuosekliai didėjantys dirbančiųjų atlyginimai. Sunkmečiais, kurių gausus pasikartojamumas yra nesunkiai prognozuojamas ir ateityje, kapitalo grąža yra dar didesnė nei ekonomikos augimo metais.
Yra tik vienintelis būdas bandyti kovoti su šiuo įrodytu tolesnio skirtingų visuomenės sluoksnių socialinės nelygybės didėjimo dėsniu – milžiniškos ir atsakingos valstybinės ir privačios investicijos į piliečių išsilavinimą, žinių ir technologijų plėtrą, sklaidą, kuri privalo būti prieinama visiems visuomenės sluoksniams. Tik aukštos kvalifikacijos darbas yra apmokamas dideliu ir adekvačiu išlaidoms atlyginimu, leidžiančiu gyventi oriai.
Turtas, turtingų žmonių gyvenimas yra tai, kas labiausiai domina žmones. Tai pripažįsta ir Th.Piketty: turto paskirstymas yra per daug svarbi tema, kad ją būtų galima palikti tik ekonomistų, sociologų, istorikų ar filosofų tyrinėjimams. Ji turi būti įdomi visai visuomenei, ir tai yra labai gerai. Visi visuomenės sluoksniai prisideda prie savo šalies gerovės ir jie turi teisę vertinti, ar tautos kuriamas turtas valstybėje paskirstomas teisingai.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 292014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-29-2014-m