"Veido" archyvas

“Nelaimiu medalių, vadinasi, neegzistuoju”, – būtent taip sporte galima perfrazuoti žymiąją prancūzų filosofo Rene Descartes’o tezę “mąstau, vadinasi, esu”. Tokia jau šiuolaikinio sporto kasdienybė – laimi, minios tave nešioja ant rankų, o iš paskos sekioja tuntai žurnalistų su įjungtais diktofonais ir kameromis. Tačiau užtenka pajusti pergalių badą, ir šia diena gyvenanti visuomenė tave pamiršta. Tuo galėjo įsitikinti ne vienas mūsų atletas.

Tad pažvelkime į tuos, iš kurių dabar laukiama skambių pergalių, ir į tuos, kurie medaliais mus džiugino praeityje, tačiau dabar jau yra nepelnytai visuomenės primiršti.

Kandidatų sąrašas

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) jau paskelbė sportininkų, pretenduojančių atstovauti Lietuvai 2012 m. Londono vasaros olimpinėse žaidynėse, sąrašus, kurių iš viso yra trys. Būtent medaliai ir šiuo atveju tapo pagrindiniu atrankos kriterijumi sprendžiant, į kurį sąrašą sportininkas bus įtrauktas.

Į pirmą sąrašą atrinkti sportininkai, atitinkantys vieną iš trijų reikalavimų. Visų pirma ten pateko tie atletai, kurie praėjusiose Pekino vasaros žaidynėse iškovojo medalį ir šiemet įvykdė visas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto jiems keltas užduotis. Taip pat į pirmąjį olimpinių kandidatų sąrašą pateko tie sportininkai, kurie po Pekino žaidynių laimėjo medalį pasaulio čempionato varžybose ir Londone yra pajėgūs pretenduoti į pirmąjį aštuntuką. Galiausiai vietos pirmajame sąraše dar atsirado ir tiems, kurie savo rungtyje laimėjo Europos pirmenybes ir Londone taip pat gali pretenduoti į pirmąjį aštuntuką.

Tokie gana griežti atrankos kriterijai lėmė, kad pirmajame olimpinių kandidatų sąraše yra vos 13 sportininkų ir Lietuvos krepšinio vyrų rinktinė. Be krepšininkų, šiame sąraše dar yra kanojininkas Jevgenijus Šuklinas, buriuotoja Gintarė Scheidt, trys treko dviratininkės – Simona Krupeckaitė, Vilija Sereikaitė ir Gintarė Gaivenytė, lengvaatlečiai Virgilijus Alekna ir Živilė Balčiūnaitė, plaukikas Giedrius Titenis, penkiakovininkai Edvinas Krungolcas, Justinas Kinderis, Donata Rimšaitė ir Laura Asadauskaitė bei imtynininkas Mindaugas Mizgaitis.

Tuo tarpu puikiai šiemet rungtyniaujantis tenisininkas Ričardas Berankis pateko vos į trečiąjį olimpinių kandidatų sąrašą. Dėl to jis, pasak Lietuvos teniso sąjungos vadovo Ramūno Grušo, negauna jokios paramos rengtis olimpiadai, nors kvietimą į ją veikiausiai vis tiek gaus. Tiesa, neaišku, ar kvietimu bus pasinaudota, nes LTOK kriterijai tikrai yra ne be priekaištų: dėmesys sutelkiamas išimtinai į medalius, nepaisant skirtingos konkurencijos skirtingose sporto šakose.

Labiausiai žiba dviratininkės

Jei kalbėsime apie šio sezono rezultatus, daugiausiai džiaugsmo iš pirmojo olimpinių kandidatų sąrašo Lietuvai neabejotinai padovanojo krepšininkai ir dviratininkės. Anksčiau tokios dviratininkės, kaip Diana Žiliūtė, Edita Pučinskaitė ar seserys Polikevičiūtės, garsindavo mūsų šalį plento lenktynėse, o dabar lietuvaičių žvaigždė labiausiai žiba lenktyniaujant treke.

Per pasaulio dviračių treko čempionatą panevėžietės S.Krupeckaitė, G.Gaivenytė ir V.Sereikaitė su kaupu įvykdė joms keltas užduotis. Dviejų pasaulio rekordų autorė S.Krupeckaitė pavasarį Danijoje vykusiame pasaulio čempionate iškovojo net keturis medalius – po vieną aukso ir sidabro bei du bronzos, kurių vienas iškovotas komandinėse lenktynėse kartu su G.Gaivenyte. Bronzą 3 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse pelnė ir V.Sereikaitė. Kopenhagoje vykusiame čempionate tuomet lietuvės, iškovojusios penkis medalius, užėmė šeštą vietą komandinėje įskaitoje.

Medalių kolekciją Lietuvos treko dviratininkės papildė ir neseniai Lenkijoje pasibaigusiame Europos treko čempionate.

Pergalėmis šiemet nudžiugino ir kiti pirmajame olimpinių kandidatų sąraše esantys atletai. Kaip visada sėkmingų pasirodymų laukiama iš penkiakovininkų, iš kurių šiemet labiausiai blizgėjo Donata Rimšaitė, pelniusi Europos čempionato bronzą, o pasaulio čempionate rugsėjį medalių kolekcija papildyta sidabru. Kitas penkiakovininkas J.Kinderis pasipuošė bronza. Be medalių šiemet liko bene žymiausias mūsų penkiakovininkas E.Krungolcas.
Imtynininkas M.Mizgaitis šiemet vykusiame Europos čempionate vienintelis iš lietuvių lipo ant pakylos. Svorio kategorijoje iki 120 kg jis iškovojo bronzą.

Šiais metais savo medalių kolekciją papildė ir Pekino žaidynių vicečempionė G.Scheidt, Europos pirmenybėse užėmusi trečią vietą. O štai kanojininkas J.Šuklinas pirmas Europoje baigė 200 metrų distanciją.

Tuo tarpu disko metikas V.Alekna į pirmąjį kandidatų sąrašą pateko dėl seno bagažo – medalio Pekine. Šiemet jis Senojo žemyno pirmenybėse liko penktas. Tiesa, lengvaatletis įvykdė jam keltą užduotį patekti tarp šešių stipriausių.

Galiausiai maratonininkė Ž.Balčiūnaitė dar rugpjūtį džiaugėsi Europos čempionės titulu, tačiau jį dabar itin apkartino sportininkei mesti kaltinimai dėl dopingo vartojimo.

Ko laukti kitąmet

Aptarus šiųmečius mūsų pagrindinių kandidatų į Londono olimpiadą laimėjimus, verta pasižvalgyti ir į tai, ko iš stipriausių mūsų atletų laukiama kitąmet. Juk kandidatų į olimpiadą sąraše išliks tik tie, kurie įvykdys jiems keliamus reikalavimus.

Kartelė aukščiausiai iškelta krepšininkams, ir tai suprantama, nes Europos pirmenybės vyks būtent Lietuvoje. LTOK šiuo atveju netenkintų žemesnė nei antra vieta.

Vis dėlto didžiausio medalių derliaus LTOK tikisi iš treko dviratininkių. Visoms keturioms lietuvaitėms keliama užduotis iškovoti medalius, tiesa, aukščiausios prabos medalių tikimasi tik iš S.Krupeckaitės. Kitoms dviratininkėms iškeltas uždavinys užimti trečią–šeštą vietas.

“Man dviračių sportas – darbas, kurį moku, mėgstu ir be kurio negaliu. Tai mano kasdienybė jau 20 metų”, – teigia S.Krupeckaitė. Pasirengimą naujajam sezonui, kuris prasidėjo Europos čempionatu Lenkijos Pruškuvo mieste, lietuvaitė įvertino devyniais balais iš dešimties. Tad iš Simonos tikrai galima laukti įspūdingų pergalių, garantuosiančių jai bilietą į Londoną.

Penkiakovės medalių tikimasi tik iš E.Krungolco ir D.Rimšaitės. Jiems iškeltas tikslas pasaulio čempionate patekti tarp aštuonių geriausių atletų.

Vietos ant laimėtojų pakylos laukiama ir iš V.Aleknos. Pats sportininkas kalba apie neišblėsusį norą kovoti, tačiau rezultatų kreivė pamažu slenka žemyn. Paskutinį medalį jis iškovojo būtent 2008-aisiais Pekine.

Medalių sporto aistruoliai kitąmet gali laukti ir iš pasaulio pirmenybėse startuosiančio J.Šuklino, kuriam keliama užduotis užimti trečią–penktą vietas. O iš M.Mizgaičio laukiama bronzos.

Talentų netrūksta

Kaip matyti, mūsų sportininkai ir kitąmet turėtų nudžiuginti tėvynainius ne vienu medaliu. Tačiau visas dėmesys pamažu jau krypsta Londono olimpinių žaidynių link. Ko galime tikėtis ten? Iš pirmajame olimpinių kandidatų sąraše esančių sportininkų didžiausiais vasaros žaidynių titulais gali pasigirti V.Alekna. Jo kolekcijoje du olimpiniai aukso medaliai ir vienas bronzos. Virgilijus yra tituluočiausias visų laikų Lietuvos olimpietis.

Pekine iškovotais sidabro medaliais gali didžiuotis E.Krungolcas ir G.Scheidt, o M.Mizgaičio kolekcijoje yra tų pačių žaidynių bronzos medalis. Visi kiti į pirmąjį kandidatų sąrašą įtraukti sportininkai medalių dar neturi.

Net krepšininkai, žaidę mūsų rinktinėje, pasaulio čempionate laimėjusioje bronzą, nė karto su rinktine dar nelipo ant olimpinės garbės pakylos. Iš krepšininkų daugiausiai olimpinių medalių, iškovotų su nepriklausomos Lietuvos rinktine, turi dabar skandalais garsėjantis Gintaras Einikis. Jis nuo 1992 iki 2000 m. triskart lipo ant bronzinio garbės pakylos laiptelio. Modestas Paulauskas 1972 m. Miunchene pasipuošė auksu. Auksą 1988 m. Seule taip pat laimėjo Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis ir Valdemaras Chomičius. Tiesa, tuomet jie visi atstovavo Sovietų Sąjungai.

Iš viso per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos sportininkai vasaros olimpiadose iškovojo keturis aukso, keturis sidabro ir aštuonis bronzos apdovanojimus. Belieka tikėtis, kad Londone ši kolekcija bus gerokai papildyta.