3 klausimai apie žiemos   atostogas kelionių organizatoriui Rimvydui Širvinskui-Makaliui

– Kokios žiemos kelionės yra populiarios, ar keičiasi žiemos atostogų kryptys?

– Žmonės jau daug pakeliavo, todėl, pavyzdžiui, vykstančiųjų slidinėti jau nebedomina Lenkijos, Čekijos ar Slovakijos kurortai, kurie anksčiau buvo populiarūs. Žmonės ieško įdomesnių krypčių ir renkasi, tarkime, Ukrainos slidinėjimo kurortą Bukovelį, Gruzijos kalnus ar net Turkiją, kuri ieško būdų, kaip pritraukti keliautojų ir žiemą.

O norintieji žiemos atostogas praleisti šiltuosiuose kraštuose, anksčiau vykdavę kur nors arčiau, pavyzdžiui, į Kanarų salas ar Egiptą, dabar taip pat renkasi tolimesnius kraštus – Jungtinius Arabų Emyratus, Indiją, Tailandą, Vietnamą, Malaiziją. Sakyčiau, dabar 25 proc. visų užklausų yra būtent dėl tolimų krypčių, anksčiau to tikrai nebuvo.

– Ar tai reiškia, kad kelionės svetur, ne tik į egzotiškus kraštus, yra prieinamesnės, įperkamesnės?

– Tikrai taip, nuo 2015 m. kelionės atpigo maždaug 12 proc., tolimesnių krypčių lėktuvų bilietai – apie 10 proc. Tai galėjo lemti padidėjusi konkurencija, atsirado daugiau vežėjų. Be to, pastebėjau, kad žmonės jau linkę mokėti daugiau už geresnę kokybę. Pavyzdžiui, paskelbiame kelių kainų atostogų Turkijoje pasiūlymą – 150, 300 ir 500 eurų vertės. Praktiškai niekas nebesirenka atostogų už 150 eurų, žmonės paskaičiuoja, kad sumokėję pigiai gyvens tik paprastuose apartamentuose, kitkuo turės pasirūpinti patys, o jei mokės šiek tiek brangiau, gaus ir maitinimą, o dar brangiau – iš viso nereikės niekuo rūpintis. Žmonės išmoko lyginti ir pasirinkti, kas jiems patogiau, todėl yra pasiryžę mokėti daugiau už kokybiškas paslaugas.

Žiemą taip pat apsimoka keliauti į Europos didmiesčius. Vasarą Paryžiuje, Barselonoje, Romoje, Londone ir kitur būna daug turistų, bilietus į muziejus reikia pirkti iš anksto, eilės prie jų – didelės ir t.t. Todėl siūlau ten keliauti žiemą, kai atpinga skrydžiai, viešbučiai, kavinės irgi taiko nuolaidas, be to, vietinių žmonių yra daugiau nei turistų, todėl gali įsijausti į jų gyvenimą. Už 150 eurų savaitgaliui galima nuskristi į kokį nors Europos miestą, o už 100 eurų – kur nors aplink, pavyzdžiui, Kopenhagą, Švediją, tačiau ten brangiau kainuos pragyvenimas.

– Ar slidinėjimas užsienyje – brangi pramoga? Kaip galima sutaupyti?

– Pradinis slidininko krepšelis yra maždaug 500–600 eurų. Į jį įskaičiuoti kelionės bilietai, apgyvendinimas, tačiau neturintieji nuosavos slidinėjimo įrangos turi ją nuomotis, taip pat įsigyti slidininko pasą. Aktyvi žiemos kelionė, slidinėjimas kalnuose, negali būti pigi – tai pramoga, už kurią reikia mokėti daugiau.

Tiesa, nauja slidininkų kryptis yra Andora, kur paskutinę minutę galima paslidinėti už 300 eurų, tačiau slidininkai labai retai kelionę planuoja paskutinę minutę, nes jiems reikia pasiruošti, pasiimti atostogų, žmonės nenori rizikuoti, tad tokias keliones perka iš anksto.

Norintieji paslidinėti, bet neišleisti daug pinigų, gali vykti į Latviją, Siguldą, ar rinktis vietines trasas Lietuvoje.

Aktyvaus laisvalaikio kelionės, ne vien tik slidinėjimas, apskritai populiarėja. Daugeliui jau nepatinka gulėti ir nieko neveikti kur nors Egipte, be to, vis tiek dažniausiai tenka atsakinėti į darbo laiškus, o kalnuose, kur šalta, telefono nesinorės išsitraukti – geriau slidinėti ir mėgautis gražiausiais vaizdais.